Paieška Lietuvos radijo laidai „Gamta - visų namai“ - 50 metų

Mielas šeštadienių svečias

Lietuvos radijo laidai „Gamta - visų namai“ - 50 metų

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kai 1959 metais atėjau dirbti į Gamtos apsaugos komitetą (rūpintis propagandos reikalais, dabar tai vadinama viešaisiais ryšiais), jau radau gerai veikiantį patį svarbiausią gamtosaugos ruporą - laidą „Gamta - visų namai“. Įstaigoje jos reikšmingiausias atstovas buvo vyriausiasis inspektorius rašytojas Juozas Sokas, o jam talkino visi - toks buvo komiteto pirmininko Viktoro Bergo nurodymas.

Netrukus susipažinau ir su laidos vedėju sporto žurnalistu Antanu Grigeliu. Kodėl laida buvo pavesta sporto žinovui? Atsakymas paprastas: tuo laiku galiojo taisyklė, jog medžioklė ir žūklė - darbo žmonių sportas ir poilsis. Arčiau susidūręs su gamtos dalykais, Antanas juos labai pamėgo. O patarėjų ir geraširdžių mokytojų buvo nemaža - pavyzdžiui, tuometiniai Gamtos apsaugos komiteto darbuotojai Gediminas Tursa, Kazimieras Giniūnas ir kiti, daugelį sykių vežiojęsi Antaną į medžiokles ir žūkles, daug ką paaiškinę, parodę. O paskiau jau pats nesunkiai kelią surasdavo. Pavyzdžiui, Žuvinto rezervato direktorius Vytautas Nedzinskas ne sykį  pasakojo, jog savaitgaliais Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas Jonas Januitis atvažiuodavo su Antanu Grigeliu į rezervatą ir čia „apsikasdavo“ bent porai dienų. O kalbos sukdavosi žinia apie ką - apie medžioklę, žūklę, gamtos apsaugą.

Netrukau patirti, kaip atrodo laidos kūrimo darbai „iš vidaus“. Mat Antanui reikdavo ir paatostogauti, ir išvažiuoti į komandiruotes, todėl jį pavaduodavau. Tie atsitiktiniai darbai vėliau virto beveik sistema, kuri nenutrūko ištisus 40 metų.

Laida, pirmą sykį radijo eteryje nuskambėjusi 1957 metų rugsėjo 28 dieną ir pasivadinusi „Gamta, medžioklė, žūklė“, išsyk pasidarė labai populiari. Lyg tyro oro gurkšnis įgrisusiame sovietinės propagandos sraute. Tai buvo tikra, patikima ir įdomu. Prisimenu šūsnis laiškų ir sunkų darbą, atsakinėjant į juos, sprendžiant įvairiausias problemas, nes tuo metu žurnalistikoje galiojo rūstus priesakas “darbas su skaitytojų (klausytojų) laiškais“. Į kiekvieną reikėdavo vienaip ar kitaip reaguoti - paaiškinti, „duoti eigą“ (jei koks skundas) ir pan. Taigi laida virto ne tik žinių, informacijos šaltiniu, bet ir tam tikru teisėju. Prasikaltę brakonieriai ir kiti gamtos niokotojai kartais maldaute maldaudavo - užmokėsime kokias tik norite baudas, tik nepaskelbkite pavardžių savo laidoje... Kartais tokie paskelbimai galėjo reikšti karjeros nuosmūkį ar net pabaigą.

Mat laidos nuolat klausydavosi patys aukščiausieji tuometiniai Lietuvos valdžios pareigūnai. Kodėl? Visi buvo tokie didžiuliai gamtos mylėtojai? Kažin...

Reikalas labai paprastas. Kai Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Viktoras Bergas ir Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas Jonas Januitis sumanė kurti šią laidą, kilo klausimas: kuriuo metu ją transliuoti? Ir buvo priimtas saliamoniškas sprendimas: šeštadienio rytmetį, kai visi jau kruta, o valdžios vyrai rengiasi važiuoti ar jau važiuoja į savo ritualinius savaitgalius - medžioklę ir žūklę. Rengiasi ar važiuoja ir tuo pat metu klausosi Lietuvos radijo (o tais laikas ką daugiau klausysi?). Pažįstami, nuolat lydėdavę į medžiokles ar žūkles A.Sniečkų, M. Šumauską, P. Griškevičių ir kitus aukščiausius pareigūnus, man patikimai tvirtino, jog „Gamta, medžioklė, žūklė“ jiems būdavusi privaloma šeštadienio rytmečio informacinė duona. Apie laidoje aptariamus dalykus būdavo gyvai diskutuojama prie medžiotojų ar žvejų lauželio. Tą gerai žinojo ir žemesnio rango vadai vadukai, todėl taip pat, norėdami ar nenorėdami, privalėdavo laidą išklausyti - juk nežinai, ar nebus supeikti tavo pavaldiniai... Aukščiausi vadai jau žino, o tu - nė negirdėjai... Atsimenant tuometinę tvarką, valdžios treptelėjimas kojele reiškė daugiau nei visi teismai ir advokatai kartu sudėti...

Reikia pasakyti, jog tai buvo puikus taktinis manevras. Tačiau veikė su tam tikrais stabdžiais. Pavyzdžiui, brakonieriaujant įkliuvus kolūkio pirmininkui ar kokiam įmonės, įstaigos vadovui, reikdavo „klausimą suderinti“. Tuo tarpu „prastuomenė“ - darbininkai, kolūkiečiai ir visi kiti - galėjo būti malami laidos malūne nesigailint, užtekdavo tik gamtos apsaugos inspektoriaus pranešimo.

Tačiau svarbiausia - klausytojams laida patiko. Labai patiko. Laidai skiriamas eterio laikas didėjo. Netrukus ji nebetilpo į savo drabužėlius ir pagal temas. Iki tol svarbiausios buvo šios: žvėrys ir paukščiai, vandenys ir žuvys, miškai ir kita augalija. Atėjo laikas kalbėti apie kraštovaizdžio formavimą, apie piliakalnių, kitų istorijos ir kultūros paveldo objektų apsaugą, apie daugelį visai naujų dalykų. Laida pasivadino „Gamta - visų namai“. Tokia ji ir liko iki šių dienų. Pavadinimas, reikia pripažinti, vykęs, talpus.

*  *  *

Paskutinį kartą Antano Grigelio parengta laida eterin išėjo 1999 metų gruodžio 18 d. Jis pats prisipažino: „Pavargau...“ Laidą rengdavo, jau išėjęs pensijon. O gal juto stiprėjančią ligą... Kas čia bepasakys. Šiaip ar taip, netrukus mirė.

Man (kaip, matyt, ir daugeliui kitų vyresnio amžiaus klausytojų) laidą be Antano Grigelio sunku įsivaizduoti. Vėliau šalia jo ilgam prisidėjo ir žinomas Lietuvos radijo diktorius Algimantas Sadukas.

Dabar, paminint laidos jubiliejų, norėčiau pacituoti tai, ką 1982 metais rašė žurnalas „Mūsų gamta“:

„Gilią ir plačią vagą gamtosaugos bare varo Tarybų Lietuvos radijas. Prieš dvidešimt penkerius metus (rugsėjo mėnesį) jo bangomis pirmą kartą nuskambėjusi laida „Gamta - visų namai“ greit susilaukė pelnyto visuomenės dėmesio. Kas šiai laidai lėmė populiarumą? Joje naudingų patarimų išgirsta turistai ir žvejai mėgėjai, medžiotojai ir visi tie, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisiliečia prie gamtos. Klausytojų laiškuose keliamos mintys - kritinės pastabos, patarimai, pastebėjimai - buvo ir yra svarbiausia medžiaga rengiant pasakojimus, vaizdelius apie saugotinus gamtos paminklus, nuoširdžius gamtos bičiulius, gražią mūsų žemę. Laiškai diktuoja temas jumoreskoms, feljetonams. Ši laida užkariavo klausytojų širdis dar ir todėl, kad ji principingai kritikuoja įstatymų pažeidėjus, gvildena problemas, artimas visiems.

- Gamtos apsaugos, meilės savo kraštui temos Lietuvos radijo programose niekada nebuvo atsitiktinės, retos viešnios, - sako pirmasis ir dabartinis laidos „Gamta - visų namai“ redaktorius Antanas Grigelis. - Tačiau reguliariai jos pradėtos transliuoti prieš ketvirtį amžiaus, Radijo komiteto vadovams pasiūlius kiekvieno šeštadienio rytui parengti šiltą pasikalbėjimą su medžiotojais, žvejais mėgėjais, iškylautojais.

Klausytojų laiškų tematika labai plati ir įvairi. Ne vienas laiškas padėjo išaiškinti brakonierių, išsaugoti ąžuolą galiūną ar kitą gamtos paminklą, privertė raudonuoti abejingą gamtos apsaugai įmonės, kolūkio ar tarybinio ūkio vadovą.

Priminsim, kad ilgametis šios laidos rengėjas Antanas Grigelis gimė dainingoje Dzūkijoje, ten, kur ties Lipliūnais meta vingį Nemunas, o kitoje jo pusėje dunkso legendomis apipintas Raigardo slėnis. A. Grigelis - Vilniaus pedagoginio instituto auklėtinis, Tarybų Lietuvos nusipelnęs žurnalistas, V. Mickevičiaus-Kapsuko premijos laureatas.“

Tikiu, kad sporto visuomenė Antaną Grigelį dar gerai prisimena kaip sporto žurnalistą, komentavusį visus svarbiausius sporto įvykius. Lygiai taip pat neabejoju, jog tą vardą daugelis radijo klausytojų susiejo ir su gamtos apsauga. Susiejo ir nesuklydo.

*  *  *

... Kai kilo rūpestis, kas galėtų pratęsti laidos gyvenimą, to uždavinio ėmėsi tuometinis visuomeninių laidų vyriausiasis redaktorius Adolfas Drungilas. Reikėjo talkininkų, jau šiek tiek apšilusių kojas ir žurnalistikoje, ir gamtosaugoje. Antanas Grigelis paminėjo mane - mat jį dažnokai pavaduodavau. Taip ir susilipdė nauja kūrybinė grupė.

Ar pataikėme klausytojų skoniui? Laidoje revoliucijų neįvyko, bet stilistika ir temos, bent jau jų akcentai, pasikeitė. Dalis klausytojų laiškuose reiškė nepasitenkinimą. Galbūt tokių liko iki šiol: nieko neveiksi, įpratimas - antras prigimimas...Tačiau beveik kiekvienas laiškas, kurį gauname, prasideda ar baigiasi padėka, kad tokia laida vis dar sušildo klausytojų namus ir širdis. Štai kai kurios klausytojų mintys:

„Jūsų laida labai šauni, man ji patinka. Jūs šaunuoliai. Dainius Skukauskas, Panevėžys.“

„Sveikinu „Gamta - visų namai“ radijo laidos redakciją, linkėdama sėkmės darbe, sveikatos, laimės, gražių radijo laidų. Regina Kubilienė, Lazdijai.“

„Jeigu tik nepramiegam, visuomet su vyru klausomės šios laidos. Tai atgaiva širdžiai. Jūratė Aleliūnienė, Vilnius“

„Ačiū jums už visas laidas, esame nuolatiniai jų klausytojai. Genovaitė Girdžiuvienė, Vilnius.“

„Nuoširdžiausiai sveikinu jus visus visus, kurie kuriate laidą „Gamta - visų namai“. Kokia tai gera, kokia širdžiai ir dvasiai duodanti peno laida. Tepadeda jums visiems gerasis Dievas. Dėkoju ne aš viena - dukra Violeta, anūkai Karolis ir Kristina. Palmira Saladžiuvienė, Vilnius“.

„Ačiū ir dar kartą ačiū. Tik kodėl nebekartojate laidos kitu metu, tarkim, į pavakarį ar vakare? Juozas Vilčinskas, Telšiai.“

Tai - ne specialiai parinkti laiškai malonioms citatoms. Širdimi prisirišusių klausytojų labai daug. „Gamta - visų namai“ vis dar gauna nemaža ranka rašytų laiškų, kad ir kaip bebrangtų pašto paslaugos. Ranka rašyti laiškai - kokia tai dabar retenybė...

*  *  *

... Stebėtinai greitai prabėgo tie septyneri metai, kai eterin išėjo paskutinioji Antano Grigelio kurta laida. Kiek laiko ji dar gyvuos? Na, penkiasdešimties metų sukaktimi gali pasigirti ne kiekviena laida. Vien tai - jau daug. Nežinau, gal mūsiškė tokia vienintelė? Galbūt ateityje ji keisis, bus naujos temos, nauji balsai, veidai, nauji klausytojai? Šiaip ar taip, esu tikras, kad aplinkos apsaugos dalykai vis stiprės, nes kitu atveju žmonija neišgyvens. Įmanoma surasti naujus energijos šaltinius, bet neįmanoma gyventi visiškai nepalankioje aplinkoje. Na, nebent mutantams.

 

NUO „ŽALIOJO PASAULIO“ REDAKCIJOS. 

Nuoširdžiai sveikiname laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinę grupę – turiningos veiklos, gražios sukakties proga. Kartu – ir keletas klausimų redaktoriui, gamtinės žurnalistikos mohikanui Lietuvoje Zenonui Butkevičiui.

 

- Sunku kas savaitę parengti laidą nesikartojant?

 

- Ne. Šių dienų mokslas ir informacijos šaltiniai darbą labai palengvina. Sunkiau atrinkti patikimus šaltinius, nes dažnai, deja, vaikomasi sensacijų.

 

- Kaip jaučiatės Lietuvos radijo ir televizijos komitete? Savas?

 

- Jau lyg ir savas. Svarbiausia - juntu palankų požiūrį į mūsų laidą, į mūsų darbą. Tik va, bėda: matau, jog namai nepadidėjo, bet laiptai aiškiai statesni ir ilgesni... Pagaunu save netyčia besidairant jaunų energingų žmonių, galinčių kvalifikuotai rengti įvairias laidas apie gamtą.

 

- Ar jų yra?

 

- Yra. Protingų, išmanančių dalyką. Tik, deja, visi paskendę savo darbuose, savo projektuose...

 

- O koks labai bendras požiūris į aplinkos apsaugos įvykių tėkmę?

 

- Žiūrint iš gamtos pasaulio? Optimistiškas. Kartais mums atrodo, jog pasaulis griūva, vos beržo lapeliui ant žemės nukritus. Niekas čia negriūva. Gamtos net ir labai norėdami nenužudysime. Save - taip. Bet žmonija - tik menka gamtos dalis. Nebeliks mūsų - bus kiti. Kažkada gyventa už mus gerokai įspūdingesnių sutvėrimų - dinozaurų. Išnyko. Na, ir kas? Štai tiek tos bėdos...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"