Paieška Ar kis įsisenėję įpročiai?

Ar kis įsisenėję įpročiai?

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Jei vieno ar kito rajono teritorija ribojasi su dideliu miestu, o tuo labiau jį apima, neišvengiamai to rajono savivaldybei kyla problemų dėl papildomos aplinkos taršos. Juk miesto įmonės bei gyventojai visada daugiau ar mažiau naudojasi rajono teritorija atliekoms šalinti. Dažnas miestietis mėgsta pakeliauti, pailsėti prie ežerų, upių, kitose vaizdingose vietose. Ir, žinoma, ne visi laikosi net elementarių buvimo gamtoje taisyklių, neleistinose vietose palieka įvairių atliekų, šiukšlių. Tad ir Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjai Tatjanai Plukienei dėl to kyla namažų rūpesčių. Kita vertus, rajone iš esmės turėtų pagerėti atliekų problemos sprendimas, įvedus visuotinę rinkliavą už atliekų išgabenimą.

 

Už paslaugas turi būti mokama

 

Pasak Tatjanos Plukienės, kiekvieno rajono aplinkosaugininkų didžiausias galvos skausmas – kaip pasiekti, kad apskritai atliekų surinkimo paslauga naudotųsi 95 ar net 100 procentų gyventojų. Miestuose šis klausimas daugiau ar mažiau išspręstas, bet rajonuose situacija yra prastesnė, tad įvedus rinkliavą už atliekų surinkimą iš esmės apmokestinami visi gyventojai. Toks rajono savivaldybės sprendimas įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo. Vadinasi gyventojai turi naudotis šia paslauga ir atliekos tuo būdu pakliūva tik į legalų sąvartyną. O regioninis sąvartynas yra kaip tik Šiaulių rajono teritorijoje, Aukštrakių kaime. Taip pat yra įrengtas rajoninis atliekų priėmimo punktas, kur bus rūšiuojamos statybos ir kitos didelių gabaritų atliekos. Be to, kiekviena seniūnija turi po tokią aikštelę. Bet apskritai aikštelių yra per mažai. Savivaldybei tenka sukti galvą, kaip įsigyti daugiau atliekoms rūšiuoti skirtų konteinerių. „Mokyklose mokome vaikus, kaip rūšiuoti atliekas, o suaugusiųjų niekas to nemoko, - pastebėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. – Deja, problema tokia, kad ne visi žmonės supranta ir rinkliavos įvedimo esmę. Daugelis dėl to reiškia nepasitenkinimą, išsako įvairių nuomonių, pageidavimų. Taigi keblumų bus tikrai daug. Kadangi, kaip minėjau, nuspręsta visuotinę rinkliavą įvesti nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio, jau sudarytos sutartys su įmonėmis, kurios laimėjo konkursą ir įgijo teisę rinkti atliekas rajono teritorijoje. Iš esmės Lietuvoje ne tiek daug savivaldybių, rengusių tokį konkursą. Mūsų savivaldybė yra viena iš tų, kurios oficialiai pasirašė sutartis, o neseniai surengtas susitikimas su atliekų vežėjais dėl sutarties punktų vykdymo. Pagrindinė tuo besirūpinanti įmonė – Šiauliuose registruota AB „Specializuotas transportas“ ir dar jungtinėje veikloje dalyvauja UAB „Švarinta“, o subrangovė – Kuršėnų savivaldybės komunalinė įmonė. Taigi teritoriją aptarnaus trys įmonės. Įmonė „Švarinta“ anksčiau daugiausia aptarnavo privačių namų šeimininkus. Ir kai susidūrė dar ir su daugiabučių namų aptarnavimu, kilo tam tikrų problemų. Kadangi tos įmonės visos dirba kartu, aišku, pačioje pradžioje bus nesklandumų, bet tikimės, kad jie bus pašalinti“.  

 

Remtasi kaimynų pavyzdžiu

 

Rinkliava už atliekų išvežimą rajono gyventojams yra mažesnė, negu apskritai nustatyta regione. Ji diferencijuojama pagal tai, kur atliekų turėtojas gyvena. Sakysim, Kuršėnų miesto ar aplinkinių teritorijų, kuiose atliekų susikaupimo norma yra didesnė, gyventojai ir moka daugiau. Taigi mokestis priklauso nuo gyvenamosios vietos vadovaujantis maždaug tokiu principu, kaip daroma Kėdainių rajone. Mat savo veikiančios rinkliavos pavyzdžio neturėta, tad pasiremta gyventojų skaičiumi panašaus dydžio artimo rajono patirtimi. Štai apskritai regionui mokestis, nepriklausomai nuo žmogaus gyvenamosios vietos – 40 litų, o Šiaulių rajone tas mokestis diferencijuojamas: vienkiemių šeimininkai moka tik po 11 litų per mėnesį, bet ir aptarnaujami ne taip dažnai.

„Mūsų nuomone, toks pereinamasis laikotarpis yra reikalingas todėl, kad rajonuose buvo nepakankamai daug besinaudojusiųjų paslauga, kuri apėmė apie 65-70 procentų teritorijos, o didelė dalis gyventojų ja iš viso nesinaudojo. Iš karto apmokestinti visus vienodai gal būtų per daug drąsus žingsnis. Gyventojams jokių sutarčių sudarinėti nereikės. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl rinkliavos, tad gyventojai privalo naudotis šia paslauga ir už ją mokėti“, - aiškino Tatjana Plukienė.

 

Kai nėra lietaus vandens kanalizacijos...

 

Kadangi Šiaulių rajono teritorija yra Ventos-Lielupės baseino dalis, svarbu greičiau įgyvendinti numatytus projektus. Šiaulių rajone numatyta pastatyti du stambius su aplinkosauga susijusius objektus: Kuršėnų (15 tūkstančių gyventojų miesto) nuotekų valyklą ir vandens paruošimo stotį. Turi būti iki Naujųjų metų parengti reikalingi dokumentai, taigi reikia kuo greičiau skelbti šių projektų realizavimo konkursą. Tačiau kol kas labai vėluoja projektuotojai, kas aplinkosaugininkams kelia didelių rūpesčių..  

Blogai, kad nėra lietaus kanalizacijos; dėl to nuotekų valyklos be reikalo per daug apkraunamos. Štai sudaryta Kuršėnų miesto principinė schema, pagal kurią būtų galima įrengti lietaus kanalizaciją. Bet konkrečių praktinių veiksmų šia linkme dar nėra. Dėl to nukenčia ir gyventojai. Juk jei lietaus vanduo valomas, išleidžiamas į  buities nuotekų kanalizaciją, dėl to didėja mokesčiai gyventojams. O lietaus vandenį labai svarbu atskirti, nuo buities bei pramonės nuotekų, nes jį galima išleisti į paviršinius telkinius. Tatjanos Plukienės nuomone, reikėtų, kad vandentiekio ir kanalizacijos tinklai būtų atnaujinami kartu su lietaus vandens nuvedimo tinklais.

„Jei jau tą ūkį imamės tarkyti, turėtume tai daryti kompleksiškai“, - pabrėžia Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Dar viena bėda – šuliniai kaimo vietovėse, kurie dažnai yra užteršti azoto bei fosforo junginiais. Dabar visuomenės sveikatos centrai tikrina tik tuos šulinius, kurių vandenį naudoja nėščios moterys. O šiaip, aišku, norinčių ištirti savo šulinius gyventojų rajone yra daug, bet neretai sodybų šeimininkams šios pagalbos tenka gana ilgai laukti. Bet gerai tai, jog  žmonės mąsto, ką reikėtų daryti, kad galėtų naudoti švaresnį geriamąjį vandenį.

 

Rajono gyventojams – mažesnį mokestį

 

„Atliekų tvarkymo problemos sprendimo atžvilgiu Šiaulių rajonas, sakyčiau, yra išskirtinis, - priminė Tatjana Plukienė. – Jame plyti visa Aukštrakių teritorija, kurioje dar tik planuojami dumblo apdorojimo įrenginiai. O regioninis sąvartynas Aukštrakių kaime jau veikia. Taip pat yra ir pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiai. Taigi rajono teritorijoje sudėliotas visas tas aplinkosauginių objektų „bukietas“... Mums, žinoma, svarbu, koks bus mokestis už gabenamų į sąvartyną atliekų toną ar kubinį metrą. Norime pasiekti, kad rajono gyventojams mokestis būtų mažesnis. Kol kas dėl to nesusitarėme. Savivaldybės taryboje ne vieną kartą buvo keliamas šis klausimas, nes pagal mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami taršos turėtojai, kurie išleidžia nuotekas į paviršinius vandenis ar degina atliekas. O dirvožemio taršos mokesčio – už atliekų laidojimą – kaip ir nėra. Bet iš tikrųjų tuo būdu žemė teršiama ilgam laikui. Kitas aspektas: atliekos vežamos į regioninį sąvartyną, tarkime, iš Kelmės ar Radviliškio, bet per mūsų teritoriją, o visi mokesčiai „nusėda“ Kelmėje ar Radviliškyje. Mūsų rajono tarybos sprendimas buvo toks, kad mokestis rajono gyventojams turėtų būti mažesnis, bet įkainius nustato savivaldybių valdybos, todėl taryba nelabai galėtų jų sprendimus paveikti. Sunku pasakyti, kuo tai baigsis, bet taryba atkakliai siekia, kad rajono gyventojų išlaidos atliekoms tvarkyti būtų sumažintos. Kita vertus, labai svarbu rajonų savivaldybėms bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą, kad to paties dviračio nereikėtų išradinėti iš naujo ir dar skirtingais būdais“.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"