Paieška Čežant rudenio lapams...

Čežant rudenio lapams...

Augustas UKTVERIS

 

Miškininko dienos minėjimo šventė – VĮ „Vilniaus miškų urėdijoje“ jau tapo gili tradicija. Ir šiemet, kaip ir pernai, visi, dirbantys miške ir šalia jo, visi, kurie rūpinasi giriomis, rugsėjo 21-ąją buvo kviečiami į muzikinį teatrą „New York“ (Kalvarijų g. 85, Vilnius). Čia visi susėdo prie šventinių staliukų, klausėsi sveikinimo žodžių, bendravo vienas su kitu.

... Pristatomi garbingi Miškininkų dienos svečiai ir „namiškiai“: Generalinės miškų urėdijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vancevičius, Neries bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorės Audronė Žičkutė bei Vida Laurukėnienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai, kaimyninių urėdijų urėdai, buvę ir esami urėdijos darbuotojai, žiniasklaidos atstovai ir kitokie svečiai. Iš jų – ir Seimo narys Artūras Paulauskas.

 

Į sceną pakilęs Vilniaus miškų urėdas Raimondas Ribačiauskas buvo kaip reta apimtas šventės pakilumo. Tad kalbėjo tarsi visų kolega, tarsi dvasiškai pats artimiausias visiems ir kiekvienam žmogus:

„Visada labai sunku kalbėti tokią gražią rudens dieną, kada aplinkui, regis, vyrauja savotiškas nerimas, kada aruodai yra pilni grūdų, kada pintinės sklidinos riešutų ir grybų, kada vėjas draiko pirmuosius nupuolusius lapus. Ir greta stabilumo atsiranda nerimas. Ir būna noras išsikalbėti, pasakyti kažką gero. Juk ir gyvenimas – tarsi lapas. Pavasarį sužaliuoja, rudenį pradingsta...

Šiandien, regis, visai ne laikas kalbėti apie darbus, ką mes darėme visus metus. Galima, žinoma, vardinti: ir ąžuolyno atkūrimo programas, ir medienos realizavimo dalykus, ir apie techniką šnekėti, ir... Tačiau susirinkome šventei. Pasidžiaugti vienas kitu, savo šeimomis.

Neseniai prisiminiau tokį momentą. Romane „Savanoriai“ susinervinusioji ir gyvenimo palaužtoji ateina į bažnyčią. Atsiklaupia priešais altorių, pakelia akis į viršų ir aplinkui pamato daugybę žvakių... Jos tarsi visos vienodos. Tačiau kiekviena iš jų dega skirtingai. Vienos greičiau, kitos – skaisčiau. Kitos – iš lėto, bet ilgiau.

Mielai bendradarbiai, kolegos, svečiai. Iš tiesų, linkiu jums visiems, kad degtumėte, šviestumėte savo darbais, norais visiems aplinkiniams. Kad būtumėte pavyzdžiu. Nesidairykime, neieškokime kažkur tolyje didelių žvaigždžių. Pažvelkime šiandien aplinkui. Iš tiesų, patys gražiausi miškai – čia pat. Pačios gražiausios moterys ir vyrai – šalia jūsų. Patys geriausi, gražiausi ir perspektyviausi vaikai yra jūsų. Patys geriausi kolektyvai yra mūsų kolektyvai. Nesidairykime ir neieškokime kitų žvaigždžių. Būkime laimingi ir matykime tai, kas yra greta. Gražios šventės, gerų pasiekimų!

Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Paulauskas, tarsi pakerėtas Raimondo Ribačiausko kalbos, teigė, jog buvo prabilta poezijos posmais.

„Kai imama kalbėti apie mišką, žmogus, net ir nebūdamas poetiškos sielos, negali nekalbėti dvasingai, nekalbėti romantiškai. Man regis, pats miškas, pati miškininko profesija taip jau įpareigoja. Aš mišką visada sieju su tam tikru šventumu, dvasingumu ir, be abejo, turtingumu. Pagal mūsų miško istoriją galima skaityti bei mokytis ir savosios šalies istorijos. Buvo laikai, kai miškas mus valgydino, gynė... Šiandien labai džiaugiuos, kad jūsų profesinės dienos vakarą galiu būti su jumis, malonūs miškininkai, kurie per nepriklausomos valstybės istoriją sukūrė labai darnią, gerai veikiančią miškų sistemą. Autentišką ir pelningai dirbančią sistemą, kuri išvengė skandalų, intrigų ir, sakyčiau, gali būti geru pavyzdžiu. Gal neatsitiktinai apie mūsų girių žmones gerus žodžius sako Skandinavos bei kitų Europos šalių miškininkai. Panašiai atsiliepia ir mūsų visuomenė. Esate visuomenės pasitikėjimą išlaikanti institucija. Dirbate pelningai, gerai, dirbate ir švietėjišką darbą. Tad aiškiai suvokiate miškininko misiją. Jūsų socialiniai projektai yra ne mažiau vertingi, negu verslo planai. Turiu omenyje veiklą su jaunaisiais miškininkais, jūsų investicijas į rekreaciją – tai puikūs socialiniai projektais.

Žinoma, į miškininkus krypsta ir verslo žmonių akys. O kur verslas, ten – ir politika. Šokiravo mane šiais metais siūlymai reformuoti esamą valstybinių miškų sistemą. Visai gerai funkcionuojančią sistemą. Nematome jokio pagrįstumo kokioms esminėms reformoms. Tad mūsų frakcija Seime viena iš pirmųjų prieštaravo, kad valstybiniai miškai būtų reformuojami. Svarbu mums visada pasiklausti miškininkų bendruomenės. Nė viena reforma nebus sėkminga, jei nebus tariamasi su žmonėmis, kurie dirba ar dirbs reformuotoje sistemoje.

Noriu palinkėti, kad išsaugotumėte mišką ateities kartoms, nesusižavėtumėte trumpalaikiais pelnais. Žinau, jog miškininko veikla neturi nei aiškesnės pradžios, nei pabaigos. Tarsi nuolat atsinaujinanti giria... Tad miškininko profesija yra tarsi gyvenimo būdas: auginti ir puoselėti, ne visada savo darbo vaisius patiems pamatant.“

 

Generalinės miškų urėdijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vancevičius nuo pakilos kalbėjo, jog profesinių švenčių yra daug, tačiau kas ir kaip jas švenčia. Ko gero, greta Miškininko dienos panašiai minima ir Mokytojo diena.

„Man regis, šias dienas gražiai pamini ir visuomenė, kuri neabejinga miškui ir mokytojui. Tai yra giliai prasminga (kaip ir kitų profesinių dienų paminėjimas: policijos, kariuomenės, gaisrininkų ir pan.). Miškininkų rankose yra tas turtas, kuris yra ne tik materialus, o ir dvasinis. Atėję į mišką mes kiekvienas tai pajuntame“ , - sakė Andrius Vancevičius.

Jis kartu visus kvietė rugsėjo 29-ąją (12 val.) atvykti į Girionis (Kauno raj.), į gražią visuomenės ir šalies miškininkų sueigą.

 

Ovacijos skiriamos pagerbtiesiems!

 

Generalinės miškų urėdijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vancevičius įteikė generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko pasirašytuosius padėkos raštus. Jie, už sąžiningą ir pasiaukojanti darbą puoselėjant krašto miškus, gražioje Vilniaus krašto miškininkų sueigoje įteikti Vilniaus miškų urėdo pavaduotojui miškininkystei Algiui Vaitkevičiui ir šios urėdijos Parudaminos girininkijos girininkui Deividui Gribauskui.

Buvo perskaitytas ir aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymas, liudijantis, jog pirmoji kvalifikacinė girininko klasė suteikta ir Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų girininkijos girininkui Francui Kozlovskiui. Jam buvo skirti ir šventėje susirinkusių žmonių plojimai.

Vilniaus miškų urėdo Raimondo Ribačiausko įsakymu trečioji kvalifikacinė girininko klasė suteikta: Sudervės girininkijos girininkui Leonardui Šidlovskiui, Taurų girininkijos girininkui Alvydui Bareikai.

Vilniaus miškų urėdo Raimondo Ribačiausko padėkos raštai buvo įteikti: urėdijos vyriausiajai buhalterei Linai Kašėtienei, urėdijos vairuotojui Michailui Vasilevskiui, Mickūnų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio pagalbiniam darbininkui Edvardui Šostakui, Edvardo Pyžo firmai, Zbignevo Grochovskio personalinei įmonei, Neries regioninio parko direkcijai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai.

... Kiekvienais metais rengiamas girininkijų apžiūros konkursas. Šiemet apžiūros komisijos pirmininkas Dainius Adžgauskas skelbė, jog, aplankius komisijai visas girininkijas, įsitikinta: gerai tvarkomasi kone visose. Dainius informavo, jog šiemet didesnis dėmesys skirtas želdiniams, rekreaciniams objektams, jų tvarkymui. Gražiai tvarkomasi šiuo požiūriu Migūnų, Taurų, Kalvelių ir kitose girininkijose. Trečioji vieta skirta skirta Dūkštų girininkijai (girininkas Artūras Adomavičius), kuri pelnė diplomą ir 2400 Lt premiją. Antra vieta skirta Juodšilių girininkijai (girininkas Genadijus Morozas), kuri pelnė diplomą ir 3200 Lt premiją. Pirmoji vieta – Mickūnų girininkijai (girininkas Francas Kozlovskis), kuri pelnė diplomą ir  4000 Lt premiją.

Išrinkti ir metų girininkas (Taurų girininkas Alvydas Bareika), metų girininko pavaduotojas (Paežerio girininko pavaduotojas Povilas Janušauskas), metų eigulys (Taurų girininkijos eigulys Česlavas Kščanovičius), metų medienos vežimo traktorininkas (Sigitas Vareika), metų centrinio aparato darbuotojas (urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Gintautas Versekėnas).

Kolektyvo sveikinimai ir padėkos šventės proga buvo skirti garbiam miškininkui Juliui Aukštaičiui ir pačiam urėdui Raimondui Ribačiauskui.

*  *  *

Šventinėje aplinkoje taipogi buvo pristatyta Juliaus Aukštaičio knyga „Vilniaus krašto miškai“. Autorius išsamiai ir savitai pasakojo apie senovinius šio krašto miškus, juose dirbusius žymius žmones, kurie buvo žinomi ne vien kaip miškininkai, o ir to meto visuomenės, kultūros veikėjai. Be abejo, daug vietos šioje išsamioje knygoje skiriama ir dabartinės Vilniaus miškų urėdijos veiklai.

„Miškas ne tik mus dengia, rengia, tačiau giriose, jo aplinkoje buvo įsikūrę dievai. Juos senovė žmonės garbino ir aukštino. Gražu būtų, jei tos dievybės liktų ir šiandien, gražu būtų, jei savo sukurtomis vertybėmis ir miškininkai kiek į dievus panešėtų...„ – kalbėjo Julius Aukštaitis.

Jo žodžius tarsi pratęsė sueigoje pasirodymą surengusi aktorių trupė „Kaukių balius“ bei dainininkas Žilvinas Žvagulis. Juoba, kad ir vaišių stalas buvo dosnus ir kviečiantis pajausti: miškininkas, jo šeimos nariai čia yra savi.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"