Paieška Pasižodžiavimai tylinčios žuvies labui?

2007 06 08  Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengė pasiūlymus dėl verslinės ir mėgėjiškos žvejybos vidaus vandens telkiniuose plėtros krypčių. Darbo grupė rekomendavo uždrausti upėse žvejybą versliniais įrankiais, o ežeruose, Kauno mariose ir Kuršių marių šiaurinėje dalyje tokią žvejybą palaipsniui (2007–2013 m.) stabdyti, nenuomoti vandens plotų ir neišduoti leidimų žvejybos plotams verslinei žvejybai naudoti. Žvejų verslininkų, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistų nuomone, šie pasiūlymai prieštarauja Vyriausybės patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. nacionalinio strateginio plano nuostatoms, numatančioms užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visiems žuvininkystės sektoriaus subjektams.   

 

Pasižodžiavimai tylinčios žuvies labui?

Jonas GEDMINTAS

 

Vasarai baigiantis (2007 08 22) Žemės ūkio ministerijoje vyko žvejų mėgėjų ir verslininkų organizacijų, valstybės institucijų atstovų pasitarimas, kurį surengė asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos..

„Vyriausybėje patvirtintas nacionalinis strateginis žuvininkystės planas 2007-2013 metams. O reglamentai žuvininkystės sektoriuje, deja, vėlavo“, - konstatavo pasitarime žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

 

Kokiu keliu sukti?

 

„Vidaus vandenų produkcijos vertė per metus siekia tik 3,5–4 mln. Lt, todėl žvejams profesionalams iš tokios apyvartos sunku išgyventi. „Pirmiausia, reikėtų sukurti sistemą, kad verslininkai, pasitraukdami iš šio verslo, gautų ekonominę naudą. Antra, verslininkai, ypač žvejojantys mariose, turėtų persiorientuoti į rekreacinės žūklės aptarnavimą. Labai svarbu ir tai, kad apskritai būtų ką gaudyti“, – dėstė minėtame pasitarime Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža.

Asociacijos sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidento Leono Kerosieriaus įsitikinimu, neturi būti priešinami žvejai mėgėjai ir verslininkai, nes vietos po saule užteks visiems. „Ketinimai maksimaliai suvaržyti vidaus vandenų žvejus verslininkus didins bedarbystę, mažės darbo vietų, sukels šviežios žuvies stygių rinkoje, nebus įsisavinta apie 40 mln. ES ir Lietuvos biudžeto numatytų lėšų vidaus vandenų žuvininkystei plėtoti, sudarys galimybes plėtotis nelegaliai žvejybai, privatizuoti vandens telkinius ir priekrantes“, – teigė L. Kerosierius.

Žvejai verslininkai kategoriškai nesutinka, kad būtų naikinamas vidaus vandenų žvejybos verslas. „Žuvų paklausa 2-3 kartus didesnė, negu galime patenkinti. Kas aprūpins vartotojus šviežia žuvimi, jei vis labiau būsime spaudžiami draudimais?“, – klausė kooperatinės bendrovės „Kauno žuvys“ direktorius Sigitas Valiulis.

„Nepradėkime konkuruoti, kas svarbesnis: verslininkas ar mėgėjas. Abi pusės turi skirtingus interesus, bet mūsų siekis – padėti suderinti visiems priimtiną poziciją“, – pabrėžė žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.

 

Kaip susitaikyti?

 

Žemės ūkio ministrė savo pasisakymą pradėjo epiškai: „Lietuva nuo seno yra žvejų mėgėjų kraštas. Nuo kokio vienkiemio žmogaus iki dabartinio premjero Gedimino Kirkilo. Tai suteikia šiam sektoriui savotiškų niuansų.“

Žemės ūkio ministerija siūlo teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, atsižvelgiant į žuvų išteklių būklę, suderinti verslinę žvejybą ir mėgėjišką žūklę vidaus vandenyse: vandens telkiniuose iki 50 ha vykdyti tik mėgėjišką žūklę, nuo 50 iki 200 ha vandens telkiniuose – tik specializuotą ne mėgėjiškos žūklės objektų (seliavos, stintelių) verslinę žvejybą; mažesniuose negu 500 ha telkiniuose uždrausti žvejybą traukiamaisiais tinklais; upėse leisti tik specializuotą migruojančių stintų, upinių nėgių ir ungurių žvejybą, iš žvejybos verslo pasitraukiančioms įmonėms išmokėti kompensacijas už verslinės žvejybos nutraukimą.

Pasak Kazimiros Prunskienės, yra vos 300 profesionalių žvejų, kurie dirba vidaus vandenyse ir Baltijos priekrantės zonoje, tačiau ir jais būtina pasirūpinti, kad išliktų ir tokia verslo rūšis.

„Ar nugalės mėgėjiškoji žvejyba, ar verslinė? Man tai primena žemės savininkų ir žemdirbių supriešinimą. Nors nuosavybės teisės yra šventos, tačiau ir žemdirbių negalima ignoruoti, nes žemė ir yra skirta tam, kad teiktų produkciją. Mano giliu įsitikinimu, verslinė žuvininkystė vidaus vandenyse reikalinga ir vien dėl to, kad padeda įsisavinti tuos žuvies išteklius, kurių „nepasiekia“ žvejai mėgėjai. Neminint jau žuvų išteklių rūšinio balanso. Štai kaimo turizmo sodybos gali užsiimti ir žvejybos verslu, ir mėgėjiška žuvininkyste. Galų gale, praradę žvejį verslininką, prarasime ir tam tikras tradicijas, technologinį ar kokį kitą tokiai žvejybai būdingą paveldą“, - kalbėjo žemės ūkio ministrė.

Vytautas Grušauskas, Žemės ūkio ministerijos sekretorius, vadovavosi skaičiais: „Kauno mariose siekiant uždaryti verslinę žvejybą reikia apie 3-4 mln. Lt. O kauniečiai neteks ir daug šviežios žuvies (apie 1700 tonų šviežios žuvies sugauna verslininkai žvejai Lietuvos vidaus vandenyse). Tad ypač nepritariame verslinės žuvininkystės atsisakymui Kuršių ir Kauno mariose.“

Kauno žvejai parūgojo ir kitoniškai: kodėl verslininkas už priegaudą nebaudžiamas, o mėgėjais baudžiamas - lydekas verslininkai traukia iki kovo 1 d.

 „Susidarė nuomonė, jog Kauno marios – jau ir karosų bala, nors garsėjo starkiais, lydekomis...“ – dėstė atstovas iš Kauno.

Nepasiteiravau, ar pastarosios frazės autorius yra žvejys mėgėjas ar verslininkas. Žinia, žvejus verslininkus atstovavęs kitas kaunietis irgi pratrūko: „Kodėl mūsų taip nemyli. Kai į verslą įdėjome apie 200 tūkst. Lt, mums siūlo už 20 tūkst. Lt kompensaciją pasitraukti... Norėdami gauti sugavimo limitą, turime metams baigiantis imtis prirašymų sugavimo dokumentuose, nes kitais metais limitas gali... sumažėti.“ (Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis į tai sureagavo replika: „Kai tikriname, sugavimų svyravimas būna didelis, o po to rodote menkus laimikius, vadinasi, metų laikotarpyje daug ir „sutaupote“.)

Albinas Daubaras, Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys, paakino: „Pagalbinis darbininkas statybose uždirba kasdien 100 litų. Tad kiek žvejys turi pagauti kasdien žuvies... Ekstensyvi verslinė žvejyba čia ir prieina liepto galą. JAV yra 1 mln. žvejų-muselinininkų. Ką Lietuvoje tokiems žmonėms galėtume pasiūlyti?“

Vyriausybės darbo grupės pasiūlymus bei esamą būklę aptaręs Antanas Kontautas (Klaipėdos universitetas) tarsi reziumavo:

„Nesiūlome drausti verslinės žūklės Kuršių mariose, tik tą veiklą ten reikia modernizuoti. Kita vertus, Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, turėtų atsirasti žvejo mėgėjo kortelė.“

 

Atplauk, žuvele!

 

Beje, šiame pasitarime konstatuota, jog Kuršių mariose nepaprastai padidėjo perpelių ištekliai. Tačiau tą vandens telkinį reikia intensyviau įžuvinti. Labai tiktų unguriai, kurie sudorotų ir mažesnes žuvis.

Doc. dr. Egidijus Bukelskis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas: „Nepamirškime, jog mūsų ežerai sensta. Apie 200 kg iš ha – tokie ištekliai ežeruose. Neišgaudant kai kurių žuvų giliuose ežeruose, keičiasi žuvų rūšinė sudėtis. Juk jau kai kur vyrauja plakiai. Reikia ilgalaikio ežerų ir tvenkinių tyrimo. Tam reikia kasmet apie 120 tūkst. Lt.“

Atsidusta, jog Dusioje buvo 20-30 tonų seliavos, o dabar... Tauragne seliava taip pat baigia išnykti. Kas kaltas – tarša, brakonieriškoji žvejyba?

Žvejybos reikalais besirūpinantieji tądien teigė, jog seliavos Dusioje išnaikintos sumažinus gaudymui skirtojo tinklo akutes.

Rūsčiai buvo žvelgiama ir kormoranų link: apie 10 tūkst. Lietuvoje prie didžiųjų vandens telkinių apsigyvenančių šių paukščių sunaudoja daug žuvies. Tad kur spokso gamtosaugininkai?..

Kęstutis Motiekaitis, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas, lyg ir teisinosi: „Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente (RAAD) inspektorių, kurie rūpinasi žuvies ištekliais, darbo stažas – iki 2 metų. Tad ir situacija Kuršių mariose yra ne tokia, kokios norėtume. Aplinkosaugoje šiuo metu prioritetas vandenvalai, o ne kokiai žuvų apsaugai. RAAD-ai tik apie 30 proc. darbo išteklių gali skirti žuvų apsaugai.“

Prof. Viktoras Vaikutis, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas: „Kaip plėtosis mėgėjiška žvejyba? Reikia aiškiai sudėlioti, kas kokį įnašą teikia. Jei kasmet 12 tūkst. tonų Lietuvoje žuvies sugauna brakonieriai, tad kas toje valstybėje dedasi?“

Romualdas Žilinskas, Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos narys, pyktelėjo: „Žvejams mėgėjams yra rykštė, kai paežerės aptveriamos, reikia bausti tūkstantinėmis baudomis tuos žemės savininkus, kurie tvoromis atitveria ežerų pakrantes.“

Virginijus Domarkas, žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkas, sakė, jog Nemuno žemupyje reikia gerinti neršto sąlygas žuvims, tam reikia gilinti upės vagą, kad susidarytų duburių. Elementarūs, tačiau kardinalūs dalykai...

Vilmantas Greičiūnas, Žuvininkystės tarybos pirmininkas (Aplinkos ministerija), apžvelgė mėgėjiškos ir verslinės žūklės raidą visame pasaulyje. Netruko konstatuoti, jog vidaus vandenų žuvininkystės krizė yra pasaulinės krizės dalis. Žuvininkystė susieta su lobizmu, kas stabdo šios srities plėtrą. FAO duomenimis, pasaulyje žvejų verslininkų sugavimai 3-4 kartus viršija oficialioje statistikoje pateikiamus duomenis. Tad ne tik Lietuvoje didėja konfliktas tarp mėgėjų ir verslininkų.

„Beje, Nemuno deltos regioniniame parke per metus išduodama 56 tūkst. licencijų – ar tai  ne pernelyg didelis krūvis?..“ – klausė Vilmantas Greičiūnas.

*  *  *

Pasitarime kalba neišvengiamai pasisuko ir apie Lietuvos vidaus vandenų būklę, įžuvinimo darbus. Buvo svarstoma galimybė reorganizuoti žuvininkystės kompleksą Trakų Vokėje ir pritaikyti jį mėgėjiškai žūklei, svarbių vietinių šaltavandenių žuvų (kiršlių, margųjų upėtakių ir kitų) veisimui.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"