Paieška Lašelis

Konkursui "Gamtos pasaka - 2007"

Lašelis

Arūnė POVILIONYTĖ

Pasvalio r. D.Poškos vidurinės mokyklos Kiemėnų skyriaus ketvirtokė

 

...Retkarčiais mus palepina vienas kitas saulutės spindulėlis. Šiandien irgi gražu. Grįžusi iš mokyklos nusprendžiau pasidairinėti po kiemą, baleles, esančias už daržinės, išbraidžioti. Nusimečiau kuprinę, užsitempiau kasdienę striukę, apsimoviau savo raudonuosius aulinukus ir… išsmukau pro duris. Bet, vos tik išėjau į lauką, dangų aptraukė juodi lyg suodžiai debesys.

“Vėl namie teks sėdėti...” - pamaniau aš. Bėgdama pro išvirtusį medį, pamačiau didelį ir gražų lietaus lašelį. Jis kybojo ant nulūžusios šakos ir ruošėsi kristi žemyn.

- Kas tu? Tu taip spindi lyg koks deimančiukas, - nustebusi ištariau.

- Kas? Kas? Dar paklausk, kaip čia atsiradai? - pyktelėjo lašelis.

- Ir kaip tu čia atsiradai? – įkyriai paklausiau aš.

Lašelis su manimi nesikalbėjo. Buvo susimastęs, gal neapsisprendė, kristi žemyn ar dar pakyboti ant šakos…

- Lašeli, lašelyti, ar iš toli atkeliavai pas mus? – įdėmiai paklausiau aš.

- Atkeliavau iš toli, net nuo Atlanto vandenyno. Taip, ilgokai svaidė vėjas mūsų lietaus debesį. Štai aš ir čia…

Man pasidarė įdomu, todėl pasiteiravau:

- Ko gero, daug įdomių dalykų keliaudamas matei?

- Taip, mačiau keisčiausius gyvūnus ir paukščius, nematytus augalus… - ir lašelis nutilo. Mažylis apie kažką galvojo.

- Ar ilgam pas mus? – paklausiau jo.

- Aš čia trumpam…

- Kaip tai? – nieko nesupratau aš.

- Ko čia nesuprasti, - nusijuokė lietaus lašelis. –Va, matai mėlyną žibutės žiedelį. Nuprausiu, pagirdysiu jį ir…

Mačiau, kaip lašelis, lyg spindintis deimančiukas, nukrito ant mėlyno žiedelio. Sočiai pagirdė gėlytę ir nusirito jos stiebeliu žemyn.

- Aš čia trumpam… - išgirdau aidint kažkur iš po žemių…

Įdomu, apie ką jis visą laiką galvojo? Ko man nesuspėjo pasakyti? Ar dar kada jį pamatysiu? Lauksiu kito pavasarinio lietaus ir atidžiai stebėsiu lietaus lašelius. Gal sutiksiu savąjį…

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"