Paieška Atvaizdėliai iš mūsų šeimos: gyvūnija ir sapienija...
Atvaizdėliai iš mūsų šeimos: gyvūnija ir sapienija...

Aleksandras JAUNCIEMS

Skuodas

 

... Vaikystėje galvoji: išaugsiu drąsus kaip liūtas, gražus kaip elnias, laisvas kaip kregždutė, protingas kaip komisaras Reksas... O kai pradeda dygti ūsai, susivoki: išsipildė svajonės tik dėl šuns... Ir tik ta prasme, jog gyvenimas ne rožėmis (žiedais), o jų kotais klotas...

Gyveni kaip televizijos laidoje “Gyvūnijos pasaulyje“. Šokinėji visą dienelę voveraite. Miegi tarsi švilpikas. Apetitas kaip vilko. Dirbi kaip jautis. Pagarba šeimoje kaipo asilui...

Pavargus, nupuolus tūlas terapeutas gydyti atsisako. Jei pinigų neduosi, nusisuka jis nuo tavęs ir sako: „Maloningasai, kreipkitės geriau į veterinarą, juk gyvūnų globos dienelės horizontuose...“

Tatai... Dirbau visą mėnesį kaip dramblys, o alga... Minimali. Čia dar mano atžalėlė neduoda ramybės:

-          Varom į zoologijos sodą, aš noriu kobrą pamatyti!

-          Bet kam dėl to gaišti: paimk lupą ir žiūrėk į slieką darže.  

-          Ne, nuodingos gyvatės noriu!..

-          Tada bėk į virtuvę. Ten kaip tik tavo senelė pietus gamina.

Ne kambarys, o gyvūnijos kampelis. Uošvis – tikras kolorado vabalas. Ir išore, ir vidinėmis savybėmis labai panašus į tą amerikoniškąjį bulvių teriotoją... Visą gyvenimėlį lakstė paskui bobų sijonus, o dabar dėl sveikatos susirūpino. Vos užsirūkau, tuoj propagandina: „Nikotino lašelis eržilą užmuša!..“

Sakau jam nuoširdžiausiai: „Tau juk nėra ko bijotis? Į Tave niekas nesitaiko, Tu juk tik senas kuinas“.

Uošvė nuodinga kaip giurza. Kai išeis į užtarnautą poilsį, galima bus „instaliuoti“ į sieninį laikrodį - gegute įdarbinti. Jos toks hobis - tarška kaip šarka patarška ir gandus ant uodegos išnešioja.

„Greitai, - beria kaip žirnius,- ūkiškas muilas pabrangs. Kaukolinį iš jo pradėjo gaminti“.

... Mano gyvenimo draugė panaši į genį. Nuo ryto iki vėlumos mano smegeninė tik ir vibratorinasi: „Duok pinigų, duok pinigų, duok...“ Kam jai kiekvieną dieną reikia tų pinigu? Šito suvis nežinau, todėl nė karto jų nedaviau. Ko nežinau, to ir nedarau. Gal todėl į mane žiūri tarsi į Raudonųjų(osios) knygos tipelį, kuriam dukrelė vis ir meldžiasi: „Varom į zoosodą, noriu apžiūrėti tą gandrą, kuris iš šiltųjų kraštų atnešė mane mamai“. Visada tokiais atvejais mandagiai prisistatau: „Tau nėra ko ten eiti, nes tas gandrelis - prieš tave“.  Tik niekas negelbsti. Pristoja prie mamos: „Mamuliuk, gal šunelį įsigyjame?“. Mano gyvenimo palydovė piktokai atrėžia: „Man šeimoje ir vieno patino pakanka“.

Dukrelė vėl nerimsta: „Maunam į botanikos sodą - pažiūrėsime į medį, ant kurio kankorėžiai auga“. Žmona: „Niekur nereikia eiti. Į tą medį tavo tėtis panašus kaip du vandens lašai“. Dukrelė ieško žodžio kišenėje (jų ten dar liko, niekas neišperka) ir randa: „Jeigu mūsų tėvelis pušis, gal mamytė jau ir nupušusi?..“

Tai šitaip mes pasitinkame gyvūnų paminėjimo dieną. Norėčiau kreiptis į visokius paparacus: kodėl landžiojate po džiunglės, atvykite į civilizacijos pakutenamą mūsų šeimą?.. Visas gyvūnijos pasaulis - kaip ant delno. Tačiau, kita vertus, nebandykite šnekėti, jog „Gamta – visų namai“. Nori įsitikinti. Nusimuilink prie artimiausio ežero. Nespėsi nusiprausti – tuoj ežero pakrantės savininkas tave į dilgėles drėbtelės... Ten tavo vietelė, homo sapiensiuk!

 

Gyvuliški pamąstymai apie pinigėlius ir...

 

* Džiunglėse svetimus pinigus skaityti negražu, o savuosius – su giliu liūdesiu...

* Pinigai neišsprendžia daugelį džiunglių problemų, o jų nebuvimas - dar daugiau...

* Kada pinigų yra pakankamai, lengviau susivoki, kad ne juose yra džiunglės.

* Garbingi pinigai retai būna pas garbingus liūtus.

* Pinigai visada pasiekiami doru darbu, bet vieniems - savo, o kitiems - svetimu.

* Turintis daug piniginių ženklų, nebekreipia dėmesio į džiunglių ženklus.

* Iš pradžių mes gyvenome vargingai, o po to mus atvedė į džiungles. Jose girdime visokių išganančių ir prapulties balsų: dejones dėl menkų atlyginimų, pensijų, gaikčiojimus dėl kylančių kainų įvairioms viršūnėlėms ir šaknelėms...

 

Tatai pastebėjo skuodiškis Aleksandras JAUNCIEMS

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"