Paieška Baltąjį pavydą kviečiantis...

Baltąjį pavydą kviečiantis...

Augustas UKTVERIS

 

Saugomos teritorijos. Metai svarbūs įvairiomis sukaktimis: 15 (regioniniams parkams) – 10 (regioninių parkų direkcijoms) – 70 (Žuvinto biosferos rezervatui) – 5 (Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos)

 

Visuomenės informavimo kampanija „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“ pradeda naują etapą saugomų teritorijų sistemos istorijoje – puoselėti šias teritorijas remiantis viešojo ir privataus sektorių partneryste.

Kampanijos „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“ globėjas – šalies Prezidentas Valdas Adamkus.

 

Iš Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimo saugomų teritorijų darbuotojams ir visuomenei:

 

* Per penkiolika metų nuveikta tikrai daug. Tačiau akivaizdu, kad šis procesas nėra ir niekada nebus baigtas, ir kad gamtosaugai deramą dėmesį turi ir turės skirti kiekviena karta.

*...aplinkosauga ir gamtosauga – tai net tik teisės ir gamtosaugos specialistų darbo sritis. Tai – tiesioginis mūsų bendrosios kultūros atspindys. Todėl būtina, kad į šią kampaniją įsitrauktų kuo daugiau visuomenės, ypač jaunimo. Kad kuo daugiau piliečių suvoktų ir prisidėtų skleidžiant pagarbaus požiūrio į gamtą idėjas. Pagaliau, kad toks požiūris į gamtą būtų ne proginė akcija, o nuolatinis, kantrus ir nuoseklus darbas, gražinantis mūsų dabartį ir projektuojantis gražesnę bei prasmingesnę ateitį.

 

Dainininkė Veronika Pavilionienė: „Prisiminkime laikus, kai mūsų protėviai labai gražiai sugyveno su gamta ir drauge atgaivinkime senolių puoselėtą gražią patirtį tvarkyti ir mylėti gamtą bei kultūrą“.

*  *  *

Rugsėjo 14-ąją Valstybinė saugomų teritorijų tarnybą sukvietė savus ir prijaučiančius į gražią šventę-forumą Verkių rūmuose (ir greta jų). Pakvietė į vykdomos visuomenės informavimo kampanijos „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“ startą.

Rūta Baškytė surengtojoje spaudos konferencijoje pasidžiaugė: nuvykus į kai kurias valstybes įsitikinu, jog žmonės skiria ir savo lėšas vertybėms išsaugoti; jog atsiranda vadinamasis „baltas“ pavydas, kai žinai esant ir privačių fondų, kurie teikia lėšas saugotinoms vertybėms.

Kita vertus, ir Lietuvoje jau džiugina bendruomenių, esančių saugomose teritorijose, veikla. Bendruomenių, kurios iš tiesų yra suinteresuotos prisidėti prie paveldo išsaugojimo. „Laiko patikrintos vertybės – naujos galimybės“ – tai ne tik žinojimas apie naujas galimybes (ką galima daryti saugomose teritorijose), o ir parodyti, kokios iniciatyvos yra įgyvendintos, įgyvendinamos, įgyvendintinos. Kampanijos tikslas – skatinti visuomenę suvokti saugomas teritorijas, jų svarbą, skleisti saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teikiamą naudą.

Rūta Baškytė žurnalistams akcentavo, o kartu ir pasidžiaugė, jog šios kampanijos globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris pažadėjo dalyvauti kai kuriuose renginiuose, vyksiančiuose dar šiais metais. (Gaila, kad pačioje šventėje Verkiuose Prezidento neišvydome, o tik išgirdome patarėjo Lauro Bielinio skaitomus prezidentinio sveikinimo žodžius.)

Rūta Baškytė netrunka žodį perduoti Žuvinto biosferos rezervato, mininčio veiklos 70-metį, direktoriui Arūnui Pranaičiui.

...Nuo tada, kai profesorius Tadas Ivanauskas įsteigė Žuvinto rezervatą, pasikeitė ir aplinka, ir problematika. Žuvinto rezervatas – ir Natura 2000, ir Ramsaro konvencijos (dėl pelkių apsaugos) teritorija... Tad neatsitiktinai 2002 metais ir buvo įsteigtas pirmasis Lietuvoje biosferos rezervatas. Tai suteikia Žuvintui stabilesnės ateities perspektyvą.

„Žuvinto rezervatas yra ir pavyzdys, jog turi kisti ir gamtininkų požiūris į tokią saugomą teritoriją. Turime didelius plotus, kurių žmogus negali palikti gamtos valiai, o reikia prižiūrėti. Yra specialaus tvarkymo zonos – pievos, pelkių buveinės, kai kurie miškai (kaip Natura 2000 teritorijos)... Tad neatsitiktinai ir Žuvinte atsirado gyvuliai, kurie ganomi pievose vien siekiant išlaikyti saugomos teritorijos vertybes. Atsirado ir techninės priemonės, reikalingos saugomos teritorijos priežiūrai. Kai kurių paukščių gausėjimas jau nuteikia optimistiškai.

Atsirado rezervato teritorijoje per pastaruosius metus įvairi informacinė sistema, gamtos ir mokomieji takai, kad galėtume visuomenei parodyti tas gamtos vertybes, kuriomis didžiuojamės“, - kalbėjo Arūnas Pranaitis.

Jis išreiškė pasididžiavimą tokiais žmonėmis, kaip profesorius Tadas Ivanauskas, Teofilis Zubavičius, Vytautas Nedzinskas, kurie savo gyvenimą tiesiog atidavė Žuvintui. Arūnas Pranaitis išreiškė viltį, jog Žuvintas, nors ir yra nepaprastai jautrioje gamtinėje aplinkoje, dar gyvuose ne dešimtmečius, o šimtmečius.

Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, vienas iš labiausiai gerbtinų regioninių parkų vadovų, priminė, jog iš sovietinio laikotarpio savo istoriją gal turėjo tik Aukštaitijos nacionalinis parkas.

„Saugomose teritorijose, sakyčiau, dirba naujai mąstančių žmonių kolektyvas. Dabar regioninių parkų direkcijos yra inventorizavusios savo vertybes, tad svarbu, kad visuomenė, bendruomenės labiau prisidėtų prie esamų vertybių saugojimo (o kartu – ir naudojimo)“, - kalbėjo spaudos konferencijoje Rimvydas Tamulaitis.

*  *  *

...Po Verkių rūmų stogu stengtąsi neužsibūti. Tad į rūmų kiemą, teisingiau – į parką iškurnėjus, jau laukė esminiai šventės oratorių akordai. Tačiau ir jie buvo paįvairinti įvairiausiai diezais, kitokiais tonais ir pustoniais.

Štai aplinkos ministras Arūnas Kundrotas tiesiog pačioje pradžioje ir guodė, ir konstatavo: „Prieš 15 metų būta visuotinio entuziazmo: išsaugoti saugomas teritorijas; dabar – vos ne visuotinis entuziazmas tas teritorijas užstatyti vilomis“.

Tatai STT (kaip ir anoji, ne prie Aplinkos ministerijos prigludusi STT) nelieka be dėmesio. Aplinkos ministras ir konstatavo, jog turtėta įvairiais aspektais. Čia – ir Natura 2000, ir buveinių bei paukščių apsaugos, ir kitokios svarbios aplinkosaugai teritorijos. Tai irgi ryškus vystimosi raidos etapas.

„Greta burzgiantis automobilis, gaminantis elektros srovę garso ir vaizdo aparatūrai, įrodo, jog saugomų teritorijų tarnyba yra nusiteikusi ir visiškai izoliacijai, tad yra subrendusi bet kokiems pokyčiams...“ – pašmaikštaudamas prie geroką triukšmą skleidžiančios technikos kalbėjo Arūnas Kundrotas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas taipogi ėmė abejoti, ar aplinkui esantieji girdi geriau kalbantįjį, ar tik automobilį, „įpučiantį“ dvasią vaizdo aparatūrai. Įsitikinęs, jog toji aparatūra yra šventės konceptualioji vėžė, Bronius Bradauskas gręžėsi istorijos link: “Lietuva turi labai gilias gamtosaugines tradicijas. Buvusioje Tarybų sąjungoje Lietuva pirmoji 1957-ais įsteigė Gamtos apsaugos komitetą. Toji data taipogi reiškia jubiliejų.“ (Kažkodėl niekas jo kol kas raiškiau neminėjo, gal kokių sovietinių „viršūnėlių ar šaknelių“ bijomasi... – red. pastaba.)

Deja, aplinkosauga yra labai nedėkingas dalykas patiems aplinkosaugoje dirbantiems žmonėms. Tatai Bronius Bradauskas ir priminė: „Štai prieš 17-18 metų aplinkosauga, gamtosauga buvo arkliukas, kuriuo buvo galima išjoti į didžiąją politiką. O po išjojimo aplinkosauga pamirštama. Tuo įsitikinau dar ir tada, kai buvau aplinkos apsaugos ministras. Tad nepergyvenk Arūnai (kreiptasi į Arūną Kundrotą, - red. pastaba), jei esi kai kurių asmenų nemėgstamas. Tokia jau yra aplinkosaugininko dalia. Baigiantis Seimo kadencijai visada iškyla dideli pavojai aplinkosaugai, gamtosaugai. Tai rodo registruojamos įvairiausios įstatymų pataisos: ir dėl miško parkų naikinimo, ir dėl miško valdų skaidymo, ir... Pavojai yra... Ir labai dideli.“

Gal dėl to, kad tie pavojai nebūtų tokie pamėkliški (atsargiai: šmėklos nuolat slankioja po Seimą!), gal ir dėl to, jog eita gamtosaugoje ilgai ir nešleivojant, Bronius Bradauskas įteikė Seimo padėkas už puikų darbą Rūtai Baškytei, Kęstučiui Šerepkai (Anykščių RP), Povilui Vitkauskui (Kauno marių RP), Zentai Ražanauskienei (Pavilnių ir Verkių RP), Linai Klimavičiūtei (Veisiejų RP), Elenai Pavliukevičienei (Labanoro RP), Dianai Milašauskienei (Rambyno RP).

... Šventė Verkių parke, net ir negavus šių bei kitokių pagiriamųjų raštų, būtų vis tiek įsibėgėjusi ir šniokštusi iki pat vakarėlio. Mat susirinko saugomų teritorijų žmonės iš visos Lietuvos. Gražūs ir malonūs žmonės. Ir vėliavas savas turėjo, ir dainas, ir šokymėlius, ir kitokius atpažinimo ženklus. Tačiau patys geriausi ženklai – norėta dirbti, norima ir pabūti kartu. Ant Verkių aukštumos, pažvelgiant į tyliai visos Lietuvos link nusliuogiančius Neries vandenis. Lyg ir saugomų teritorijų žmonių gyvenimo nešmenis gabenančius. Tos pačios Lietuvėlės link.

 

Iš Rūtos Baškytės pranešimo, skaityto forume Verkiuose

 

Ne šiaip sau XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje visame pasaulyje plačiai prabilta apie saugomų teritorijų teikiamą naudą. Saugomos teritorijos garantuoja dvasinių, rekreacinių, estetinių ir kitokių vertybių išsaugojimą ateities kartoms, sudaro prielaidas kokybiškam žmonių poilsiui. Globaline prasme jos užtikrina sąlygas visoms gyvybės formoms egzistuoti, užtikrina kokybiškus gamtos išteklius, įskaitant švarų vandenį, dirvožemį ir orą, genetinius išteklius, teikia išteklius vietos bendruomenėms, padeda išlaikyti klimato balansą. Jose saugoma informacija apie visas gyvosios ir negyvosios gamtos struktūras, visatos dėsnius. O be informacijos neįmanoma jokios civilizacijos plėtra.

Rūpestis kultūros paveldu – pagarbos savo protėviams, praeities kartoms išraiška. Saugomos teritorijos moko mylėti ir gamtą, ir žmogų, suvokti visuotinus dėsnius, ugdo žmogaus dorovę, puoselėja tautos ir žmonių kultūrą. Saugomos teritorijos – vizitinė kiekvienos šalies kortelė – jos savitumo garantas. O svarbiausia – tai tikra atgaiva žmogaus sielai.

Svarbiausias žemėje Doros dėsnis. Dora – tai bendražmogiškas elgesio principas, reikalaujantis iš kiekvieno žmogaus trijų dalykų: 1) nekenkti sau, 2) nekenkti kitiems, 3) nekenkti gyvajai ir negyvajai gamtai. Dora – tai bendras ir aukščiausias įstatymas visoms žmonijos veiklos sritims: teisei, politikai, religijai, kultūrai, mokslui, bet kurios organizacijos veiklai.

Kuo retesni, gražesni ir trapesni gamtos objektai, tuo atsargiau reikia elgtis su jais, kuo jautresnė gyvybės forma, tuo labiau reikia ją gerbti. Holmsas Rolstonas sakė: „Pamilk gamtą kaip patį save. Mąstyk apie gamtą kaip apie bendriją, o ne kaip apie prekių sandėlį“.

Norėčiau pacituoti japonų mokslininko Masaro Emoto mintis: “Ilgus amžius žmonija nepaliaujamai plėšė žemę, ją teršė. Visuotinė tarša yra mūsų sąmoningumo stokos produktas. Kai ėmėme trokšti gausaus ir patogaus gyvenimo bet kokia kaina, tapome egoistai, užteršėme savo aplinką. Norėdami gyventi kuo turtingiau, pernelyg daug paaukojome. Miškai jau sunaikinti, nebeturime švaraus vandens, galų gale net žemę suraikėme gabalais ir išpardavėme. Pirmiausia derėtų sustoti, pasakyti “gana”. Turime pajusti dėkingumą už tai, kad gimėme šioje žalioje planetoje.

Privalome išmokti gyventi harmoningai su gamta ir liautis naikinę savo planetą. Žemės ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Ir už savo gyvenimą, ir už pasaulį atsakome mes patys. Pasaulį vienija meilė ir dėkingumas – gamtos dėsnių pamatas.

Šiandien pat turime pradėti rašyti naują istoriją. Mūsų misija itin svarbi: privalome išvalyti vandenį ir sukurti pasaulį, kuriame būtų paprasta ir sveika gyventi. Siekdami įvykdyti šį tikslą, pirmiausia privalome išvalyti savo širdis.”

Kol žmogus savo kailiu nepatiria ekologinės krizės grėsmės, kol betarpiškai nesusiduria su stichinėmis nelaimėmis ir jų padariniais, tol nepatiki arba nenori patikėti, kad būtina rūpintis gamtos išsaugojimu. Rašytojas Romas Sadauskas teigia, kad: „Visi mūsų gamtos draustiniai gyvuos tik popieriuose, jeigu neišsiugdysime savyje sąžinės draustinio.“

Visatos dėsniai moko elementarių tiesų – norėdamas gauti, žmogus turi išmokti aukoti. Kuo daugiau nori gauti, tuo daugiau turi duoti. Kol kas iš gamtos daug ėmėm. Stichinių nelaimių gausėjimas planetoje, perspėja žmoniją, kad atėjo laikas grąžinti skolas gamtai. Saugomų teritorijų ateičiai, manau svarbiausios šios nuostatos:

gamtos – savo tikrųjų namų – pažinimas ir saugojimas;

augalų ir gyvūnų, versmių ir upelių, kalvų ir daubų unikalumo bei įvairovės, kultūros paveldo vertės, kraštovaizdžio grožio pripažinimas ir pagarbos jiems išreiškimas;

gebėjimas gyventi taip, kad gerovė nebūtų įgyjama gamtos nuskurdinimo kaina, kitų gyvų organizmų sąskaita.

Saugomų teritorijų ateitis priklauso ne tik nuo jose betarpiškai dirbančių specialistų. Joms būtinas visų visuomenės narių ir bendruomenių supratimas ir parama. Politikai turėtų atsigręžti į gamtą, į tikrąsias vertybes, įsiklausyti į mokslininkų raginimus suvokti visuotinus visatos dėsnius, atsakomybę už visuomenės, o ne vien jos atskirų individų, ateitį. Visų valstybės institucijų vadovai ir specialistai turėtų neužmiršti, kad aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas yra gyvybiškai būtina kasdienybė, o ne kažkieno užgaida. Verslininkai turėtų įprasti prisidėti prie vertybių išsaugojimo. Kiekvienas turime išsiugdyti pagarbos gamtai ir visam paveldui jausmą, norą prisidėti prie jų išlikimo.

 

Saugomos teritorijos: faktai ir skaičiai

 

* Saugomos teritorijos užima kiek daugiau kaip 15 proc. šalies ploto.

* Beveik pusę visų saugomų teritorijų ploto užima regioniniai parkai (RP).

* Unikalus net ir pasauliniu mastu reiškinys, kai vienu teisės aktu – Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu – sukurta 30 regioninių parkų (iš jų - ir vienas istorinis).

* Regioniniuose parkuose įrengta 18 lankytojų centrų, daugiau kaip 60 pažintinių takų, 39 pažintinio turizmo trasos, 32 apsistojimo vietos – stovyklavietės, poilsiavietės, atokvėpio vietos, 60 apžvalgos aikštelių.

* Bendra visų saugomose teritorijose vykdomų projektų (nuo 2004 m.) vertė – 38 mln. litų.

* Įrengti 3 valstybinių parkų (Aukštaitijos nacionalinio parko, Aukštadvario ir Neries regioninių parkų) lankytojų centrai, dar 5 įrengimo darbai vykdomi.

* Įrengta vizualinė informacinė sistema natūroje ir minimali infrastruktūra lankytojams 5 valstybiniuose parkuose (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro, Aukštadvario ir Anykščių regioniniuose parkuose). Planuojama įrengti dar 9 valstybiniuose parkuose.

* Likviduoti apleisti pastatai (2 objektai) ir jų liekanos 2 valstybiniuose parkuose (Dubysos RP ir Žemaitijos NP). Planuojama likviduoti dar 3 objektus 3 valstybiniuose parkuose (Varnių, Salantų ir Rambyno RP).

* Sutvarkytos 9 „Natura 2000“ tinklo teritorijos (tame tarpe buveinė reikalinga tetervinų populiacijai atkurti, šikšnosparnių žiemavietės ir kt.). Tvarkomos dar 11 paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.

* Sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke, Papilės atodanga Ventos regioniniame parke.

* Sutvarkytos užšlamštintos teritorijos Žemaitijos NP ir Labanoro RP, rekultivuoti karjerai ir pažeistos teritorijos Žemaitijos NP, Salantų RP ir Varnių RP.

* Parengta 10 valstybinių parkų tvarkymo planų, 4 valstybinių parkų  funkcinio prioriteto zonų planų, 10 valstybinių draustinių tvarkymo planų, 15 paveldo objektų tvarkymo planų, 17 buveinių apsaugai svarbių teritorijų ribų planų, 35 gamtotvarkos planų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"