Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 5-11 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 5-11 d.

 

Lapkričio 5-7 d. Varšuvoje vykusiame ministrų, atsakingų už miškų ūkio išsaugojimą, susitikime dalyvavo aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorius Andrius Kuliešis. Išsamesnė informacija tel. 266 3489.

 

Lapkričio 5-8 d. Espoo (Suomija) - tarptautinio projekto „Šiaurės Europos geochemija“ darbo grupės susitikimas. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9055.

 

Lapkričio 5-10 d. Kuala Lumpura (Malaizija) - tarptautinis simpoziumas „Miestų aplinka ir konservavimas“. Nagrinėjamos geologinės urbanizacijos problemos, urbanizacijos procesai, konservavimo ir kt. klausimai. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija tel. 233 2482.

 

Lapkričio 5 d. Briuselyje vyko EK Aplinkos generalinio direktorato organizuojamas ekspertų posėdis dėl Kasybos pramonės atliekų direktyvos įgyvendinimo. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vyda Elena Gasiūnienė. Išsamesnė informacija tel. 233 5537.

Lapkričio 5-10 d. Maskvoje - pasitarimas apie kvartero periodo tyrinėjimus. Nagrinėjamos fundamentinės kvartero periodo problemos: tyrimų išvados ir pagrindinės tolimesnių tyrinėjimų kryptys. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geologinio kartografavimo poskyrio vyriausioji geologė Danguolė Karmazienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9053.

 

Lapkričio 5-11 d. Frascati (Italija) vyksta tarptautinis seminaras „Tarptautinė geopavojų savaitė“. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus Ekogeologinių tyrimų poskyrio vedėja Roma Kanopienė skaitys pranešimą „Geopavojai Lietuvoje“. Išsamesnė informacija tel. 233 2286.

 

Lapkričio 6 d. Rygoje vyko Baltijos aplinkos forumo (BAF) projekto „Jūrinės saugomos teritorijos Rytinėje Baltijos jūroje“ priežiūros komiteto posėdis. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Džiugas Anuškevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3549.

 

Lapkričio 6-8 d. Budapešte (Vengrija) - Regioninio aplinkos centro Centrinei ir Rytų Europai (REC) atstovų susitikimas. Dalyvauja AM Aplinkos strategijos departamento ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Jolita Jarmakauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3545.

 

Lapkričio 7-10 d. Lisabonoje (Portugalija) - EK Aplinkos direktorato miško gaisrų ekspertų posėdis. Dalyvauja AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignev Glazko. Išsamesnė informacija tel. 272 7813.

 

Lapkričio 9 d. Briuselyje vyks ES Tarybos reglamento dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo techninio derinimo klausimų darbo grupės posėdis. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Palmira Hakaitė. Išsamesnė informacija tel. 219 1858.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Varšuvoje – debatai apie Europos miškus

 

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas kartu su kitais Europos šalių ministrais, atsakingais už miškų sektorių, Varšuvoje pasirašė deklaraciją, kuria sutarta efektyviau saugoti miškus. Miškų vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime, jiems gresiantys pavojai ir jų apsauga – tai pagrindinės lapkričio 5 d. Varšuvoje prasidėjusios už miškų sektorių atsakingų Europos ministrų konferencijos temos. Į šią dviejų dienų konferenciją susirinko 43 šalių ministerijų vadovai, tarptautinių aplinkosaugos ir prekybos organizacijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Viena svarbesnių vykusių politinių debatų temų – miško ir energetikos sąsajos. Buvo pažymėtas itin svarbus miško vaidmuo šalims apsirūpinant atsinaujinančiais energijos ištekliais. Nauja energetikos nepriklausomumo politika joms suteikia daugiau galimybių panaudoti medieną šilumos ir elektros energijos ūkiams plėtoti. Konferencijos dalyviai pabrėžė ir ypatingą miškų svarbą saugant vandens telkinius.

Kita vertus, visose šalyse miškai vis labiau kenčia dėl klimato kaitos padarinių – daugėja miško gaisrų, ekosistemų ligų. Kaip įveikti šiuos padarinius – viena iš Varšuvoje vykusių diskusijų temų. Europa, pasak konferencijos dalyvių, akivaizdžiai pirmauja stiprindama miškų apsaugą ir didindama miškų plotus, tačiau ir kiti pasaulio regionai turi jausti kur kas daugiau atsakomybės, kad būtų išsaugoti planetos „žalieji plaučiai“.

Lietuvoje šiuo metu miškai užima trečdalį – 32,5 proc. – šalies teritorijos. Tai, kaip per konferenciją sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, yra nuoseklaus darbo rezultatas. Per pastaruosius penkerius metus mūsų miškų plotai pagausėjo 100 tūkstančių hektarų. Jau dabar apie 15 proc. visos šilumos energijos Lietuvoje gaunama naudojant medienos išteklius. Šie ištekliai nėra beribiai. Todėl siekiama didinti šalies miškingumą. Ministro nuomone, kai kurių Europos šalių patirtis rodo, kad per didelės subsidijos biokuro augintojams ir medieną naudojantiems šilumos gamintojams gali iškreipti tradicines medienos rinkas bei dirbtinai supriešinti tradicinius medienos naudotojus ir energetikus.

Ši Varšuvoje vykstanti Europos ministrų, atsakingų už miškų sektorių, konferencija – jau penktoji (jos interneto svetainė http://www.mcpfe.org). Pirmoji buvo sukviesta 1990 m. Strasbūre. Tada buvo parengtos bendradarbiavimo strategijos gairės, nuspręsta vykdyti miškų monitoringą pagal vieningą metodiką, rengti ataskaitas apie Europos miškų būklę. Kita konferencija 1993 m. vyko Helsinkyje, po to 1998 m. Lisabonoje ir 2003 m. Vienoje.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 06

 

 

Patikslintas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

 

Spalio 31 d. Vyriausybė pritarė Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, kuris buvo priimtas 2002 metais, pakeitimo projektui. Šis naujos redakcijos dokumentas skirtas konkrečiam 2007-2013 m. laikotarpiui.

Naujos redakcijos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatos ir užduotys suformuluotos remiantis dabartinės atliekų tvarkymo būklės analize. 2007-2013 metais numatoma pirmenybę teikti atliekų susidarymo prevencijai, jų pakartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir kitokiam naudojimui. Šie prioritetai įpareigoja siekti, kad šalyje susidarytų kuo mažiau atliekų, o tos atliekos, kurių neįmanoma išvengti, būtų perdirbamos ar kitaip panaudojamos stengiantis kuo mažiau jų šalinti sąvartynuose.

Valstybiniame strateginio atliekų tvarkymo plano projekte pateikiama esamos atliekų tvarkymo būklės ir stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizė, nustatyti atliekų tvarkymo principai ir prioritetai, tikslai ir uždaviniai, aprašyta atliekų tvarkymo sistema. Iškeltiems tikslams bei uždaviniams įgyvendinti yra numatytos konkrečios priemonės ir nustatytos užduotys, kurios skatins atliekų prevenciją, perdirbimą, gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą, užtikrins atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę, žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą. Bus stiprinami ir atliekų tvarkytojų bei juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administraciniai gebėjimai.

Visos patikslintojo Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano numatytos priemonės yra skirtos efektyviai šalies atliekų tvarkymo sistemai sukurti.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 10 31

 

Darbai kūrybiniam konkursui „Žmogus ir aplinka“ – iki lapkričio 30 dienos

 

Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga jau penktus metus rengia kūrybinį konkursą „Žmogus ir aplinka“. Jo tikslas – skatinti žurnalistus supažindinti visuomenę su aplinkos sektoriaus (aplinkos apsaugos, statybos bei būsto plėtros) aktualijomis, problemomis ir jų sprendimo būdais, ugdyti sąmoningą šalies gyventojų požiūrį į aplinką. Konkurso prizinis fondas – keturi tūkstančiai litų.

Konkurse gali dalyvauti žurnalistai, kurie šiais metais (nuo sausio 1 d.) aplinkos apsaugos ar statybos ir būsto plėtros temomis paskelbė publikacijų Lietuvos spaudoje arba sukūrė laidų, transliuotų per radiją ar televiziją. Darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą, gali teikti redakcijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir patys žurnalistai. Kiekvienas autorius gali pateikti ne daugiau kaip tris darbus (rašinių arba laidų ciklas traktuojamas kaip vienas darbas). Pateikiant spaudinius, reikia pristatyti iškarpų iš laikraščių ar žurnalų kopijas (po vieną), o teikiant garso ar vaizdo medžiagą – įrašą ir išsamų laidos aprašymą bei pažymą, kur ir kada laida buvo rodyta ar transliuota. Taip pat būtina nurodyti savo adresą, telefoną, elektroninį paštą.

Darbus reikia pristatyti Lietuvos žurnalistų sąjungai iki lapkričio 30 d. užklijuotame nepermatomame voke (nurodyti: konkursui „Žmogus ir aplinka“) adresu: Teatro g. 8, Vilnius, LT–03107.

Konkursinius darbus vertins komisija, sudaryta iš keturių Lietuvos žurnalistų sąjungos ir trijų Aplinkos ministerijos atstovų. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: aktualumas, visuomeninė reikšmė ir profesionalumas.

Daugiau informacijos:
Lietuvos žurnalistų sąjunga, tel. (5) 212 2805, el. paštas: mokymai@lzs.lt;
Aplinkos ministerija, tel. (5) 266 3660, el. paštas: r.karnackaite@am.lt.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"