Paieška Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 12-18 d.

Aplinkos ministerijoje: 2007 m. lapkričio 12-18 d.

 

Lapkričio 11-13 d. Briuselyje vykusiame ES Tarybos aplinkos darbo grupės posėdyje aptarti tematinės dirvožemio apsaugos strategijos bei EP ir Tarybos direktyvos, nustatančios pagrindus dirvožemio apsaugai, klausimai. Dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Dalia Židonytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3514.

Lapkričio 12-13 d. Briuselyje vykusiame ES komiteto, derinančio su technikos pažanga atliekų tvarkymą reglamentuojančius ES teisės aktus, posėdyje dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Vilma Karosienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3513.

 

Lapkričio 12-13 d. Briuselyje vyko Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) posėdis dėl GMO rizikos vertinimo. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Odeta Pivorienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3564.

 

Lapkričio 14-15 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dalyvauja Krokuvoje (Lenkija) vykstančiame Helsinkio komisijos (HELCOM) šalių aplinkos ministrų susitikime, kurio metu numatoma patvirtinti Baltijos jūros apsaugos veiksmų planą.Išsamesnė informacija: Agnė Kniežaitė, tel. 266 3517.

 

Lapkričio 14-17 d. Annemasse (Prancūzija) - simpoziumas „Darnaus vystymosi vadyba su naujomis ES šalimis narėmis“. Dalyvauja AM Aplinkos strategijos departamento Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistas Evaldas Vėbra. Išsamesnė informacija tel. 266 3542.

 

Lapkričio 16 d. Šiauliuose vyks seminaras „Žemės paviršiaus stabilumas - giluminių procesų ir žmogaus veiklos poveikis“. Seminaro metu bus kalbama apie žemės paviršiaus pokyčių pasekmes bei šių procesų gamtines ir žmogaus veiklos sukeltas priežastis. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija tel. 233 2482.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Miestų plėtrai vis labiau reikia geomokslų pagalbos

 

Kitus metus, 2008-uosius, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra paskelbusi tarptautiniais Žemės planetos metais. Jiems skirtoje programoje numatyta ir didžiųjų miestų plėtros tema, pabrėžiant geologijos mokslų svarbą.

Pastarąją temą nagrinėjo ir praėjusią savaitę Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre surengtas tarptautinis simpoziumas. Jis buvo skirtas miestams ir jų aplinkos išsaugojimui. Daugiau kaip šimtas simpoziumo dalyvių – architektų, ekonomistų, gamtos ir kitų mokslų specialistų iš Europos, Azijos, Australijos ir Pietų Amerikos šalių – aptarė miestų plėtros tendencijas ir jos sąveiką su gamtine aplinka, žemės gelmių ištekliais, kintančiu klimatu bei kitais veiksniais, kuriems tirti ir vertinti skiriama vis daugiau dėmesio.

Miestai šiuo metu užima 3 proc. Žemės paviršiaus. Juose gyvena jau pusė visos žmonijos. Jungtinių Tautų duomenimis, dabar pasaulyje yra 20 vadinamųjų megamiestų, o 2030 m. jų bus 60. Labiausiai urbanizuotas žemynas nuo pat XIX a. antrosios pusės, kaip sakė simpoziume dalyvavęs Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos komisijos „Geomokslai aplinkos formavimui“ generalinis sekretorius dr. Jonas Satkūnas, tebėra Europa. Jos miestuose, kurie užima 10 proc. Žemės paviršiaus ploto, gyvena 75 proc. visų gyventojų.

Plėtojantis miestams, reikia vis daugiau vandens, erdvės ir kt. išteklių. Kuo darniau naudoti šiuos išteklius, kuo veiksmingiau tausoti aplinką – itin svarbus tarptautinės bendruomenės uždavinys. Jam spręsti vis labiau prireikia geomokslų pagalbos.

Siekiant darnios miestų plėtros, būtinas aplinkos geologinis kartografavimas. Apie jo svarbą simpoziume skaitęs pranešimą Jonas Satkūnas rėmėsi Europos patirtimi ir perspektyvomis. Mūsų šalyje valstybinį urbanizuotų teritorijų ir specialųjį taikomąjį inžinerinį geologinį kartografavimą atlieka Lietuvos geologijos tarnyba. Ji taip pat tiria pavojingus geologinius procesus bei reiškinius, kaupia ir valdo inžinerinių geologinių duomenų bazę.

Pasak Jono Satkūno, tarptautinei bendruomenei svarbi ir Lietuvos patirtis valdant bei saugant požeminio vandens išteklius, nes tik šiuos išteklius mūsų šalis naudoja gyventojams aprūpinti geriamuoju vandeniu. Daugelis didžiųjų pasaulio miestų tokiam tikslui priversti naudoti daugiausia paviršinius vandenis. Pavyzdžiui, Maskva geriamajam vandeniui panaudoja tik 2 proc. požeminio vandens, Londonas – 14 proc., Čikaga – 12 proc, Tokijas – 11 proc., Madridas – 9 proc.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 13

 

 

 

Lietuva pritaria ketinimui pasirašyti memorandumą dėl migruojančių plėšriųjų paukščių apsaugos

 

Lietuva kartu su daugiau kaip keturiasdešimčia pasaulio valstybių pritaria ketinimui pasirašyti supratimo memorandumą dėl migruojančių plėšriųjų paukščių apsaugos Europos, Azijos ir Afrikos regionuose. Šis pritarimas buvo išreikštas per neseniai Škotijos mieste Loch Lomonde įvykusį tarptautinį pasitarimą šių paukščių apsaugos klausimais. Jį sukvietė JT Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Bonos konvencijos) sekretoriatas, Jungtinė Karalystė ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Jau yra parengtas memorandumo tekstas ir veiksmų planas. Šie dokumentai numato svarbiausias priemones, kaip pagerinti migruojančių plėšriųjų paukščių buveinių apsaugą, aptaria saugomų teritorijų steigimą, tyrimų, stebėsenos, migracijos kelių, švietėjiškos veiklos, teisės aktų ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. Pasitarime dalyvavusių valstybių atstovai sutarė dar kartą susitikti 2008 m. pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur ir ketinama pasirašyti minėtąjį memorandumą.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė, šiam ketinimui pritarta siekiant veiksmingiau apsaugoti plėšriuosius bei pelėdinius paukščius, kurie yra svarbūs ekosistemų gyvybingumui palaikyti. Šių paukščių populiacijos mažėja dėl įvairių pokyčių, į kuriuos jie itin jautriai reaguoja. Tai ir prarastos ar degradavusios jų buveinės, ir neteisėtas gaudymas bei medžiojimas, ir klimato kaitos poveikis. Nemažai plėšriųjų paukščių susižaloja ir žūva atsitrenkę į aukštus pastatus bei elektros laidus. Daugelyje Pietų Europos valstybių šių paukščių populiacijos mažėja ir todėl, kad dalis jų nusinuodija smulkiesiems plėšrūnams (lapėms, mangutams ir kt.) skirtais užnuodytais masalais.

Mūsų šalyje gyvena 25 rūšių plėšrieji ir 12 rūšių pelėdiniai paukščiai. Beveik visos šios rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Jos yra saugomos pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvų, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) ir Bonos konvencijos reikalavimus. Lietuvos pajūriu eina svarbus plėšriųjų paukščių migracijos kelias. Mūsų šalyje šių paukščių būklė, pasak Lauros Janulaitienės, yra pakankamai gera – saugomos jų perimvietės, keliami nauji dirbtiniai lizdai, vykdomi apsaugos projektai, užkertamas kelias neteisėtam jų naikinimui, gaudymui ir laikymui.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 10

 

Nustatyta valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma

 

 

Lapkričio 7 d. Vyriausybė, siekdama užtikrinti racionalų ir nepertraukiamą medienos išteklių naudojimą, patvirtino valstybinių miškų metinę pagrindinių miško kirtimų normą 2009-2013 m. laikotarpiu. Planuojama, kad per tuos metus bus galima iškirsti 10, 5 tūkst. ha plotą, kuris apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ploto ekvivalentą, jame iškertant iki 2, 8 mln. kietmetrių likvidinės medienos. 2004-2008 m. laikotarpiu valstybiniams miškams patvirtinta 2,4 mln. kubinių metrų metinė pagrindinių kirtimų norma.

Nustatytoji kirtimų norma padės užtikrinti tvarų medienos išteklių naudojimą valstybiniuose miškuose ne mažiau kaip 30 metų, suderinti šių miškų ekonomines, socialines ir ekologines funkcijas.

Šalies miškingumas per pastaruosius penkerius metus, Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo 1,1 proc. Dabar miškai užima 32,7 proc. šalies teritorijos. Valstybiniuose miškuose 5 tūkst. hektarų pagausėjo brandžių medynų. Jie šiuo metu sudaro 16,1 proc. Vidutinis šių medynų tūris padidėjo 5 kubiniais metrais – iki 283 kubinių metrų viename hektare.

Visuomenės informavimo skyrius, 219 1855

2007 11 07

 

 

Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai – apie Neries upę

 

Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilnius) prasidėjo tarptautinė konferencija „Integruojantis Neries upės vaidmuo dviejų kaimyninių tautų dialoge“. Ją rengia Neries regioninio parko direkcija ir Koordinacinė taryba Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos Nerimi 150-mečiui paminėti.

Dvi dienas konferencijos dalyviai – Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai – nagrinės Neries vaidmenį abiejų šalių istorijoje, jos reikšmę praeities ir dabarties kultūrai. Bus pristatyti naujausi Neries bei jos pakrančių tyrinėjimai, tarp jų ir šiųmetės ekspedicijos šia upe nuo jos ištakų iki žiočių rezultatai. Šios ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai pakartojo pirmojo Neries ir jos krantų tyrinėtojo Konstantino Tiškevičiaus 1857 m. kelionę Nerimi ir apie ją bei jos krantus surinko unikalių duomenų.

Konferencijos dienomis Vilniuje buvo atidarytos dvi parodos: lapkričio 8 d. 16.30 val. – paroda „Neris ir jos krantai nuo Konstantino Tiškevičiaus iki mūsų dienų“  Mokslų akademijos bibliotekoje, o lapkričio 9 d. 15 val. – fotografijų paroda „Neris ir jos krantai po 150 metų“ sostinės Rotušėje.

Išsamesnės informacijos galima teirautisi Neries regioninio parko direkcijoje, tel. (8~5) 259 9242.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 11 07

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"