Paieška Beveik astrologija

Beveik astrologija

 

Žvaigždė, po kuria jūs gimėte, nulemia jūsų charakterį ir visą gyvenimą. Tokia yra astrologų pozicija. Ir jie teisūs. Tačiau teisūs tik viena prasme: jeigu ta žvaigžde laikysime mūsų pagrindinę žvaigždę, po kuria gimėme mes visi, – Saulę.

Tie, kurie gimė atitinkamais metų mėnesiais, turi padidintą riziką susirgti kai kuriomis ligomis, ypač psichinėmis. Šis reiškinys buvo pastebėtas dar 1929 metais, kai šveicarų psichiatras Moricas Trameris atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės, gimę į žiemos pabaigą, dažniau už kitus suserga šizofrenija. Šiuolaikinė statistika rodo, jog tarp gimusiųjų Šiaurės pusrutulyje nuo vasario iki balandžio šizofrenikų esama net 5-10 procentų daugiau negu tarp gimusiųjų kitais sezonai. Jeigu tikėsime danų gydytojais, žieminės gimimo dienos poveikis vaiko likimui šiuo požiūriu yra dvigubai didesnis netgi už šizofrenijos diagnozę, turėtą kurio nors iš tėvų, brolių ar seserų. 

Neseniai Anglijoje atlikta 25 tūkst. savižudybės atvejų analizė atskleidė, jog balandį, gegužę ir birželį gimę žmonės net 17 proc. atvejų dažniau nusižudo negu išvydę pasaulį kitais metų mėnesiais. Išvardintu laikotarpiu gimę asmenys 13 proc. atvejų dažniau suserga nervine anoreksija – maniakišku atsisakymu nuo maisto, bijant sustorėti. Bet tai anaiptol nereiškia, jog kur kas saugiau gimti vėlyvą vasarą ar rudenį. Su šiuo sezonu yra susijusi 8 procentais didesnė tikimybė pasigauti paniką be jokios priežasties, o vyrams dar ir kiek padidėjusią alkoholizmo išsivystymo riziką.

Vienu metu galvota, jog padidėjusi psichinių ligų rizika tiems, kurie gimę žiemą ir pavasario pradžioje, yra susijusi su motinų sezoninėmis virusinėmis infekcijomis – gripais, peršalimais… Tačiau 1999 m. JAV atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo 750 tūkst. žmonių, parodė, jog ryšio tarp šizofrenijos ir sezoninių infekcijų nesama.

Tada tyrinėtojai susidomėjo kitais sezoniniais pokyčiais, kuriuos gali patirti vaisius nėštumo metu. Tai daugiausia dienos šviesos trukmė. Yra žinoma, jog veikiant saulės šviesai, odoje susidaro vitaminas D. Kai anglų biologai atimdavo iš nėščių žiurkių šį vitaminą, jų palikuonys turėdavo padidėjusias šoninių smegenų sritis, o tai būdinga šizofrenikams, bei pasižymėdavo keistoku elgesiu, kurį sunormalizuodavo šizofrenijai gydyti skirti vaistai. Ar esama tokio ryšio tarp vitamino D trūkumo ir psichinių nukrypimų žmonėms? Kol kas neaišku, tačiau puikiai žinoma, jog šis vitaminas tiesiog būtinas embriono nervų sistemos vystymuisi.

Brazilijos statistika rodo, jog šizofrenija dažnesnė tarp gyventojų, gimusių praėjus trejiems mėnesiams po liūčių sezono. Ir dar ši liga dažniau diagnozuojama juodaodžiams vaikams, kurių gimdytojai persikėlė iš ekvatorinių šalių į šiaurines. Ir jau visai keista, kad Kvinslende (Australija) šizofrenikų, gimusių vasaros mėnesiais, skaičius didėja kas treji-ketveri metai, sinchroniškai pasirodant vadinamajai El Ninjo šiltajai srovei Ramiajame vandenyne. Kas gi gali būti bendra tarp lietų sezono, afrikiečių persikėlimo į šiaurę ir El Ninjo? Bendrumo esama: visais šiais atvejais nėščios moterys saulės šviesos gauna žymiai mažiau už normą (El Ninjo srovė sukelia debesuotumo padidėjimą ties Kvinslendu).

Suprantama, pagal sezonus keičiasi ne tik saulėtų dienų ilgis, bet ir temperatūra, ir kiti oro parametrai. Kaip parodė anglų tyrinėtojai, sergančiųjų nervine anoreksija žmonių embrionas dažniausiai užsimezga nuo liepos iki rugsėjo – pačiais šilčiausiais mėnesiais Anglijoje, kai vidutinė mėnesio temperatūra pakyla daugiau kaip 15 laipsnių pagal Celsijų. Australijoje tuo laiku žiema, temperatūra žemesnė kaip 15 laipsnių, taigi santykis atvirkštinis. O Singapūre, kur kiaurus metus temperatūra laikosi apie 25 laipsnius Celsijaus, anoreksija sergantys žmonės nėra priklausomi nuo jokio sezono. 

Vadovaujantis Švedijoje dirbančio indų genetiko Džajančio Čotajos duomenimis, žmonės, patiriantys dažnų nuotaikos pokyčių, gimsta daugiausia tarp vasario ir balandžio. Aštrių pojūčių mėgėjai – balandį ir gegužę. Čotaja sieja šiuos charakterio ypatumus su aktyvumu genų, atsakingų už sintezę kai kurių neurotransmiterių – medžiagų, užtikrinančių susijaudinimo plitimą neuronuose. Bet kokie būtent oro faktoriai veikia genų veiklą? To genetikas kol kas negali paaiškinti.

 

Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"