Paieška Kas tu, „Girios aido“ lankytojau?

Kas tu, „Girios aido“ lankytojau?

Gamtos ir kultūros sąsajos

Antanas LANKELIS

 

Mainos rūbai margo svieto...

 

... Keičiasi mūsų gyvenamoji aplinka, su ja - ir gyvenimo būdas, papročiai. Tiksliau - ne tiek keičiasi, kiek mes patys kryptingai, tikslingai viską imame keisti. Kas tai? Mada ar būtinybė, kai visos ūkinės veiklos kryptys, kultūros žanrai keičia ir keičiasi, modernėja ir tobulėja. Tik ar tai daroma tikslingai, ar kopijuojant, norint kelintą jau kartą „išrasti dviratį“? O gal net „dviračio neišrandama“ dabar, kai romanus ir eilėraščius, nuotraukas ir paveikslus kuriama pasitelkus kompiuterius (ką jau ten kalbėti apie trilerius)... Viesulo greičiai... Tik tas naujas mintis ir regimuosius vaizdus visokių Oskarų laureatai ne tik kuria, bet (nori žiūrovas to ar nenori) tiesiog įbruka. Prievartos, žudynių scenos viena už kitą išradingesnės... Gal kam nors ir sukels pasigėrėjimą, ims ir savomis rankomis pakartos?.. Panašiai kaip mokytojos užrašytą pirmąją A raidę pirmaklasis dar labai nepatyrusia savo ranka sąsiuvinyje vedžios.

Panašu, jog muziejų kūrimosi bumas jau praeityje. Gal? Nors pristatymų, prasmingų renginių salėse nestokojama.

Apie auditoriją... Pastaraisiais metais ne tik sostinėje, o ir provincijoje įvairiausi festivaliai, dienos ir sukaktys ima ir patraukia ne tik garbų žilagalvį, bet ir studentų pulkelį. Būna juk visaip. Mokinių ekskursijos tradicinį maršrutą - Trakų pilis, Gedimino kalnas - ima ir pakeičia „Akropolio“ kompleksu. Gerai, naują kompaktą nusipirks, juk reikės populiariausių dainų dešimtuką rinkti...

Ne išimtis ir tai, kad atvažiavusių vilniškių klasė į Druskininkus, žinoma, pirmenybę atiduoda vandens pramogų parkui. Puiku - švariam kūne ir siela švari?.. Užsuka tie moksleiviai prie M. K. Čiurlionio ar „Girios aido“ muziejaus. Užsuka, bet jaunimėlis dažnai mokytojoms paaiškina: tai visai neįdomu!.. Įsitveria mobiliuosius ir maigydami užmuša parodos lankymui skirtą laiką. Nuostabūs vartotojiškosios visuomenės patronėliai, iš kurių, žinia, tik atitinkami patronai išbujos...

 

...mainomės ir mes!

 

Tačiau ir patiems muziejininkams reikia šiokios tokios vantos. Pasipėrimui, paakinimui. Štai organizuodami parodas, pristatymus „Girios aide“ mąstome apie įvairių poreikių lankytojus. Kurorto sezono metu lankosi labai išrankūs pramogoms poilsiautojai - ne tik iš Lietuvos, o ir iš tolimų kraštų. Lankytojų interesai taipogi labai įvairūs. Populiarindami gamtos dalelės (miško, dažnai net medžio) grožį stengiamės parodyti meninius darbus, atliktus profesionalių meistrų (tautodailininkų „medinukus“ ir pan.). Ruošiame ir pateikiame ekologinės srities statistinę informaciją, stendus apie gamtos, ekologijos dabartinę būklę, pokyčius gyvenamojoje aplinkoje.

Lankytojų susidomėjimas ir dėmesys pristatomiems darbams ar paruoštiems eksponatams labai skirtingas. Tai priklauso nuo žmonių amžiaus, interesų, pagaliau - net nuo nuotaikos. Miško muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, sulaukia didelės paramos. Dzūkijos tautodailininkų skyrius, suprantama, su šio krašto darbštuoliais nuo Atgimimo laikmečio savo kūrybiniais darbais teikia peną ne tik lankytojams. Labai dažnai sulauktas susidomėjimas perauga iki naujų konkrečių darbų. Tradiciškai Dzūkijos tautodailės skyrius organizuoja darbų pristatymus, atranką, o kartu tai būna puikus naujų kūrinių vertinimas, stimulas naujiems sumanymams. „Girios aide“ eksponuojami tradicinių taikomosios paskirties, vaizduojamojo meno medžio drožybos, keramikos, kalvystės, gintaro, tapybos, audimo ir kitų žanrų meniniai darbai.

Miško muziejuje parodos ar ekspozicijos organizuojamos ribotą laiką. Tad lankytojai turi galimybę išvysti vis naujus pristatymus. Muziejaus lankymo srautai pakankamai dinamiški. Jaunimas, moksleiviai intensyviausiai lankosi mokslo metų pabaigoje ir naujų mokslo metų pradžioje. Atsižvelgdami į tai, į šio amžiaus jaunimėlio susidomėjimą, organizuojame jiems suprantamas ir patrauklias ekspozicijas.

Puikiu pavyzdžiu šiuo atveju galima paminėti Panevėžio J. Miltinio, „Ąžuolo“ vidurinių mokyklų jaunųjų miško bičiulių kūrybinius darbus iš medžio. Ne tik iš medienos, o ir iš kreivų šakų, kankorėžių, žievės. Būrelio nariai kartu su mokytojais sukūrė miškų urėdijų emblemas iš natūralių, dailiai vandens srovės nugludintų akmenėlių. Amatų mokyklos (Druskininkai) mokinių ir mokytojų sukurtos išraiškingos kaukės - puiki Užgavėnių ekspozicija. Kauno kolegijos Vienožinskio menų centro plenero kolekcijos darbai - nepakeičiamas gamtos pažinimo pavyzdys. Augalų žiedų, paukštelių, žvėrelių formų ir linijų grakštumo ir tobulumo studijos įgalina kurti naujų raštų gobelenus, kilimus.

Stacionariose ekspozicijose turime mokomosios paskirties pavyzdžius. Vienas jų – ankstesniųjų miško sakinimo darbų pavyzdžiai. Diskutuodami su mokiniais aiškinamės iš kokių medžių renkami sakai, kam jie naudojami, užsimename ir apie gintarą, susidariusį iš sakų. Didesnių miestų vaikai nelabai skiria iš kokių medžių sakai, o iš kokių sula bėga. Prie tokių ekspozicijų aiškiname dideles ir mažas gamtos paslaptis. Eglės menėje pristatomi aukščiausios eglės – Eglės Karalienės, augusios Prienų šile, pavyzdžiai. Tai puikus eksponatas, iš kurio galima sužinoti kaip medžiams nustatyti amžių, - suskaičiavę metines rieves ir Eglės Karalienės įspūdingą amžių sužinome: augo 171 metus.

Bendraujant su lankytojais išryškėja visuomenės nuotaikos, rūpestis gamtinės aplinkos būkle, ekologiniu švietimu, meniniu, kultūriniu domėjimusi.

Nemaža lankytojų dalis, dažniau jaunimėlis, tik paviršutiniškai, paknopstomis peržvelgia, apeina ekspozicijų sales, pristatomus eksponatus. Visiškai kitaip žvalgosi, atkreipia dėmesį garbesnio amžiaus žmonės, atitinkamų sričių specialistai. Įprasta, kad su tokias lankytojais užsimezga diskusijos, vyksta tiesioginis bendravimas. Kartu - ne tik nuomonių, o ir požiūrio išsakymas į vieną ar kitą ne tik kultūros, bet ir tautos skaudulį.

Negalima šiuo atveju neišsakyti tiesiogine prasme nesusipratimo tarp autoriaus, jo darbų ir lankytojų dėmesio. Būna, jog paruošta teminė paroda, eksponatai, apkeliavę ne vien Lietuvos parodų sales, o ir užsienio galerijų sales, nesulaukia tinkamo dėmesio. Lankytojai praeina, „šaltu žvilgsniu“ nužvelgia - jokio atgarsio, jokios minties. Kas tai? Atliktų darbų (meninė ar dokumentinė fotografija, keramika ar metalo kalvystės darbai) nesuvokimas, žiūrovo nesugebėjimas sutelkti dėmesį?

Tokiu atveju tenka manipuliuoti žiūrovo naivumu. Paprašius išrinkti originaliausią nuotrauką, žvakidę ar kitą eksponatą, žiūrovas dar ir dar kartą peržiūri eksponatus, juos vertina, palygina ir tada su susižavėjimu, pasigėrėjimu, žiūrėk, kalba ne tik apie jam patikusį meninį darbą, o ir paaiškina kodėl jam tas darbas patiko.

... Skirtingas dar besiformuojančios asmenybės, jaunų specialistų ir daug mačiusių lankytojų požiūris į mūsų miškininkystės kultūros darbą. Tačiau viliuosi, jog šiandieninis lankytojas geba skirti paviršinį blizgesį ir naivumą nuo brandžių darbų. Tai suteikia optimizmo, nes ruošiant naujas temines ekspozicijas, autorines parodas mums labai svarbūs lankytojų pastebėjimai, nuomonė.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"